Naujienos

I. TEISĖS NAUJIENŲ APŽVALGA

• 2021-04-22 Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas papildytas straipsniu, reglamentuojančiu informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą baudžiamajame procese.
• 2021-04-15 Lietuvos bankas priėmė nutarimą dėl reikalavimų elektroninių pinigų įstaigoms ir mokėjimo įstaigoms, kurių veiklos licencijos galiojimas panaikintas arba sustabdytas. 

II. TEISMŲ PRAKTIKOS APŽVALGA

• LAT 2021-04-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3k-3-123-823/2021 išsprendė klausimą dėl terminų kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės.
• LAT 2021-04-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-611/2021 išsprendė klausimą dėl banko įmokų (neigiamų palūkanų) skaičiavimo aiškinimo ir taikymo.
• LAT 2021-04-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021 išsprendė klausimą dėl teisės paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas kreditoriaus prašymas atstatydinti nemokumo administratorių.

1. TEISĖS NAUJIENŲ APŽVALGA

1.1.       2021-04-22 Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas papildytas straipsniu, reglamentuojančiu   informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą baudžiamajame procese.

Naujoji BPK nuostata įtvirtina, kad išimtiniais atvejais, kai neįmanoma užtikrinti ikiteisminio tyrimo atlikimo nustatyta įprasta tvarka, proceso veiksmai ikiteisminio tyrimo metu, jei yra tam tinkamos techninės galimybės, gali būti atliekami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), jeigu pagrįstai manoma, kad tokiu būdu ikiteisminį tyrimą bus galima atlikti greičiau, išskyrus atvejus, kai reikia taikyti procesines prievartos priemones.

Taip pat informacines ir elektronines ryšių priemones išimtiniais atvejais galima pasitelkti, kai neįmanoma užtikrinti bylų nagrinėjimo nustatyta įprasta tvarka, bylų nagrinėjimo ir proceso dalyvių, liudytojų, ekspertų, specialistų, vertėjų ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimo teismo posėdžiuose, kai pagrįstai manoma, kad tokiu būdu byla bus išnagrinėta greičiau, tai netrukdys išsamiai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir bus užtikrintos proceso dalyvių teisės.

Svarbu pabrėžti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą ar nagrinėjant bylą teisme informacinių ir elektroninių ryšių technologijų pagalba, privaloma daryti garso ir vaizdo įrašą.

1.2.       2021-04-15 Lietuvos bankas priėmė nutarimą dėl reikalavimų Elektroninių pinigų įstaigoms ir mokėjimo įstaigoms, kurių veiklos licencijos galiojimas panaikintas arba sustabdytas.

Šiuo nutarimu buvo nustatyti informavimo ir atskaitomybės reikalavimai, kurių privalo laikytis įstaiga, informuodama elektroninių pinigų turėtojus ir mokėjimo paslaugų vartotojus apie jai išduotos veiklos licencijos galiojimo panaikinimą arba sustabdymą, taip pat informuodama klientus apie atsiskaitymo su jais tvarką, apie tokį atsiskaitymą su klientais pranešdama Lietuvos bankui.

Įstaiga, sužinojusi apie Lietuvos banko sprendimą panaikinti arba sustabdyti jai išduotos veiklos licencijos galiojimą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas privalo apie tai informuoti klientus savo viešos komunikacijos kanaluose kartu atskleisdama ir veiklos licencijos galiojimo panaikinimo arba sustabdymo pasekmes.

Įstaiga, kurios veiklos licencijos galiojimas panaikintas, privalo atsiskaityti su klientais Paslaugų sutartyse nustatytais terminais, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo veiklos licencijos panaikinimo dienos, grąžindama lėšas, kurios iš klientų buvo gautos elektroniniams pinigams išleisti arba mokėjimo operacijoms vykdyti, į kliento nurodytą sąskaitą kredito arba kitoje elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigoje arba kitu klientui ir Įstaigai priimtinu būdu.

Įstaiga, kurios veiklos licencijos galiojimas panaikintas, Lietuvos bankui turi pateikti Elektroninių pinigų turėtojams ir mokėjimo paslaugų vartotojams grąžintų lėšų ataskaitą, kurioje turi būti nurodytas klientas ir klientui grąžintinų lėšų sumą ataskaitinio laikotarpio pradžioje.

2. TEISMŲ PRAKTIKOS APŽVALGA

2.1.       LAT 2021-04-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3k-3-123-823/2021 išsprendė klausimą dėl terminų kreiptis į Darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės.

Faktinės aplinkybės:

Ginčas kilo po to kai Darbo ginčų komisija (toliau – DGK) sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovės reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo, kaip paduotą praleidus Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytą trijų mėnesių kreipimosi į DGK terminą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išaiškinimai:

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra procedūrinis terminas, siejamas su veiksmų atlikimu ne teisme, o neteisminėje institucijoje – DGK, ir gali būti šios atnaujintas. Šio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės gauti žalos atlyginimą, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia. Terminui pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas dėl teisės negali būti nagrinėjamas iš esmės DGK, tačiau darbo ginčo šalis pagal DK turi teisę per vieno mėnesio nuo DGK sprendimo priėmimo dienos terminą pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, nagrinėjimą į teismą.

Aptartas teisinis reglamentavimas reiškia, kad net ir tuo atveju, jei darbo ginčą inicijuojanti šalis yra akivaizdžiai praleidusi DK įtvirtintą trijų mėnesių terminą, ji negali tiesiogiai kreiptis į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo, o turi visų pirma kreiptis į DGK ir, nurodžiusi šio termino praleidimo priežastis, prašyti DGK jį atnaujinti. Asmens, kuris turėjo pasinaudoti privaloma išankstine darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo ne teisme tvarka, bet ja nepasinaudojo, ieškinį teismas turi atsisakyti priimti arba palikti jį nenagrinėtą ir išaiškinti ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 412 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad galiojantis teisinis reglamentavimas, aiškiais žodžiais suteikiantis darbo ginčo šaliai teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme ne tik tuo atveju, kai šalis nesutinka su DGK priimtu sprendimu išnagrinėjus darbo ginčą dėl teisės iš esmės, bet ir tuo atveju, kai DGK priima sprendimą neatnaujinti DK nustatyto termino  nesuponuoja, kad atvejis, kai DGK pagrįstai atsisako atnaujinti praleistą kreipimosi į DGK terminą, procesine prasme galėtų būti prilyginamas situacijai, kai darbo ginčams privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka nebegalima pasinaudoti. Toks aiškinimas darbo ginčo šalies kreipimąsi į teismą DGK atsisakius atnaujinti DK nustatytą terminą padarytų beprasmį, t. y. ši įstatyme įtvirtinta darbo ginčo šalies teisė taptų iš esmės neįgyvendinama. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pagal DK įtvirtintą teisinį reglamentavimą pasinaudojimu privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka laikytini ir tie atvejai, kai darbo ginčo šalis kreipėsi į DGK prašydama atnaujinti DK įtvirtintą trijų mėnesių terminą, tačiau šis prašymas DGK nebuvo patenkintas. Tokį aiškinimą patvirtina ir tai, kad CPK 412 straipsnis, kuris yra specialioji norma bendrųjų CPK nuostatų atžvilgiu (CPK 410 straipsnio 1 dalis), nenustato bylos nutraukimo kaip išankstinio darbo ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymo pasekmės.

2.2.       LAT 2021-04-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-611/2021 išsprendė klausimą dėl banko įmokų (neigiamų palūkanų) skaičiavimo aiškinimo ir taikymo.

Faktinės aplinkybės:

Ginčas kilo dėl ieškovų sudarytų paskolos sutarčių su atsakove dėl paskolų Šveicarijos frankais. Ieškovai pasiskolino iš atsakovės Šveicarijos frankų valiuta (pirminė paskola) arba konvertavo turėtas paskolas eurais ir litais, arba refinansavo paskolas, turėtas kituose bankuose, ne Šveicarijos frankų valiuta. Atsakovė paskolas Šveicarijos frankais reklamavo kaip tinkamą pasirinkimą nenorintiems rizikuoti ir kaip istoriškai gerą pasirinkimą besiskolinantiems. Ieškovu teigimu sutartis buvo sudaryta panaudojus apgaulę, nes pakilus euro ir Šveicarijos franko kursams, tiek pat pakilo ir vartotojų pagrindinė skola bei skaičiuojamos palūkanos, taip pat bankas nuskaičiuoja iš ieškovų sąskaitų didesnes įmokų sumas, nei nustatyta sutartyse.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išaiškinimai:

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutartyje nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas. Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.

Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovai kredito sutartis su atsakove sudarė prisijungimo būdu pagal atsakovės iš anksto parengtas bendrąsias sutarčių sąlygas. Dėl to pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai, darydami išvadą, kad neigiamų palūkanų taikymas, t. y. matematinis grąžinamos kredito įmokos ir neigiamų palūkanų sudėjimas, nėra galimas, nes tai prieštarautų kredito sutarties esmei ir jos atlygintinumui, iš esmės netyrė ir nevertino pagal CK 6.193 straipsnio taisykles ieškovų ir atsakovės sudarytų kredito sutarčių sąlygų, susijusių su palūkanų ir kredito įmokų apskaičiavimu ir mokėjimu. Jau minėta, kad įstatymas nedraudžia šalims susitarti dėl neatlygintino kredito suteikimo ar netgi dėl neigiamų palūkanų taikymo, todėl teismų išvada, jog net negali būti susitarta dėl neigiamų palūkanų, padaryta netinkamai aiškinant ir taikant aptartas CK normas.

Kasaciniam teismui nutarus, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo atmesti ieškovų reikalavimai dėl atsakovės įpareigojimo perskaičiuoti įmokas, neteisingai apskaičiuojant mokėtinas įmokas, naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, pabrėžė, kad nagrinėjant bylos dalį iš naujo, būtina tirti ir įvertinti kredito sutarčių, papildomų susitarimų sąlygas dėl įmokų skaičiavimo tvarkos, ar šalys aptarė sutartyse, papildomuose susitarimuose galimybę taikyti neigiamas palūkanas aritmetiškai jas sudedant su kredito įmokomis. Aiškinant šias sutarčių sąlygas pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas taisykles, būtina atsižvelgti į tai, ar kredito sutarčių sudarymo metu šalys aptarė tokią situaciją, kokia susidarė nagrinėjamoje byloje, ar šalys sutarčių, papildomų susitarimų sudarymo metu galėjo nustatyti neigiamų palūkanų egzistavimo finansų rinkose galimybę.

2.3.       LAT 2021-04-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021 išsprendė klausimą dėl teisės paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas kreditoriaus prašymas atstatydinti nemokumo administratorių.

Faktinės aplinkybės:

Ginčas kilo dėl to, kad Trečiasis asmuo kreditorė prašė atstatydinti nemokumo administratorę nurodydama, kad bendrovės nemokumo administratorė netinkamai atlieka jai pavestas funkcijas arba jų visai neatlieka, jos veikloje kyla interesų konfliktas, be to, galimai padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas ir kuria bendrovei galėjo būti padaryta turtinė žala. Vilniaus apygardos teismas  nutartimi kreditorės prašymą atmetė dėl ko kreditorė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išaiškinimai:

Teisėjų kolegija išaiškino, kad esminis nemokumo bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją tik įstatyme nustatytais atvejais. Nemokumo administratoriaus atstatydinimas yra tarpinis procese sprendžiamas klausimas, kuris gali būti keliamas bet kurioje nemokumo proceso stadijoje, esant JANĮ 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems pagrindams. Įstatyme neribojama teisė kelti klausimą, ar bankroto administratorius tinkamai vykdo pavestas funkcijas – kilus pagrįstų abejonių dėl administratoriaus nešališkumo, suinteresuotumo ar tinkamo pareigų vykdymo, kreditoriai gali ir pakartotinai teikti teismui motyvuotą prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo.

Pirmosios instancijos teismas įstatymų leidėjo valia yra įgaliotas patikrinti pateiktų prašymų atstatydinti administratorių teisėtumą ir pagrįstumą ir atitinkamai tenkinti arba atmesti tokį prašymą. Būtent įstatymo leidėjo siekis užtikrinti, kad juridinio asmens nemokumo procesas būtų veiksmingas, lėmė tai, kad įstatyme nėra nustatyta galimybės skųsti teismo nutartį dėl atsisakymo atstatydinti nemokumo administratorių. Priešingu atveju tokios galimybės įtvirtinimas įstatyme darytų esminę įtaką pačiam juridinio asmens nemokumo procesui, t. y. lemtų jo neoperatyvumą, neekonomiškumą, sukurtų teisinį neapibrėžtumą ir netikrumą dėl bankroto administratoriaus padėties, nepagrįstai įtrauktų jį ir kitus procese dalyvaujančius asmenis į papildomą teisminį procesą, taigi trikdytų patį nemokumo procesą ir lemtų jo trukmę bei didesnes šio proceso išlaidas. JANĮ normose tiesiogiai nenustačius išimties dėl nutarties, kuria atmestas kreditoriaus prašymas atstatydinti nemokumo administratorių, apskundimo galimybės, klausimas, ar tokia nutartis gali būti apeliacijos objektas, turi būti sprendžiamas pagal CPK taisykles.

CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu: 1) šio kodekso nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo tik tuo atveju, jei tokia galimybė tiesiogiai nustatyta įstatyme arba jei tokia nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Tolesnę bylos eigą užkertančia nutartimi laikytina tokia teismo nutartis, dėl kurios priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, todėl ji gali būti apeliacijos objektas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismo nutartis atsisakyti atstatydinti bankroto administratorę neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, nes nenustatyta, jog dėl to, kad neatstatydinama administratorė, negalėtų vykti bankroto procesas ir ar bent vienas proceso dalyvis negalėtų dalyvauti šiame procese.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nutartis, kuria atmestas kreditorės prašymas atstatydinti nemokumo administratorę, negali būti apeliacijos objektas pagal JANĮ nuostatas, taip pat pagal CPK nuostatas, nes ji nesukelia tokių pasekmių, dėl kurių toliau nevyktų nemokumo procesas, taip pat tiesiogiai neriboja byloje dalyvaujančių asmenų materialiųjų teisių, dėl kurių būtų būtina suteikti šios nutarties peržiūros galimybę. JANĮ naujai nereglamentuojamas nemokumo administratoriaus neatstatydinimo klausimas, todėl nėra pagrindo peržiūrėti (pakeisti) formuojamą teismų praktiką dėl normų, reglamentuojančių nutarčių dėl nemokumo administratoriaus neatstatydinimo apskundimą, aiškinimo ir taikymo. Pažymėtina, kad pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu nėra pažeidžiami juridinio asmens nemokumo proceso principai, neapribojama galimybė toliau vykti bankroto procesui, šio proceso dalyviams dalyvauti procese, atitinkamai tokį prašymą pateikusio kreditoriaus teisė kreiptis į teismą, nes, kilus pagrįstų abejonių dėl administratoriaus nešališkumo, suinteresuotumo, tinkamo pareigų vykdymo, kreditorius gali vėl teikti tokią informaciją teismui ar įstatyme nustatyta tvarka teisme inicijuoti jo nušalinimą.

LEIDINIO BENDRAAUTORIAI:
Jurgita Najulytė
Advokatė
Tel.: +370 5 2487467
El. p. jurgita.najulyte@leadell.com

Radvilė Kvederaitė
Teisininko asistentė
Tel.: +370 5 2487467
El. p. radvile.kvederaite@leadell.com