Naujienos
Publikuotas Vyr. teisininkės Jurgitos Najulytės straipsnis lzinios.lt – „Tyčinis bankrotas – galimybės kreditoriams“
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė teisėjų kolegija pateikė esminius išaiškinimus dėl tyčia įmonę prie bankroto privedusio asmens (įprastai akcininko ar vadovo) atsakomybės bankrutavusios įmonės kreditoriams ir taip suformulavo naujas taisykles, palengvinančias kreditorių galimybes prisiteisti žalos atlyginimą.
Nors šios Įmonių bankroto įstatymo nuostatų aiškinimo ir taikymo problemos tam tikrais aspektais buvo analizuotos ankstesnėje teismų praktikoje, iki šiol nebuvo tvirtos LAT pozicijos dėl bankrutavusios įmonės kreditorių teisių individualiai reikalauti žalos atlyginimo iš bendrovės akcininko ar vadovo, likvidavus įmonę dėl tyčinio bankroto.
Suformuluodamas naujas taisykles, LAT išreiškė aiškią poziciją dėl kreditoriams palankios tolesnės praktikos tokio pobūdžio bylose formavimo:
Dėl tyčinio bankroto likviduotos įmonės kreditoriai turi teisę individualiai reikalauti žalos atlyginimo iš asmens, atsakingo dėl tyčinio bankroto. Kasacinis teismas išaiškino, kad nuo bankrutavusios įmonės likvidavimo momento kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo už tyčinį bankrotą atsakingam asmeniui, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo.
Paprastai tokiu asmeniu pripažįstamas įmonės vadovas ir (arba) akcininkas. Taigi kreditoriams suteikiama papildoma galimybė susigrąžinti skolą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši taisyklė taikoma tik tuo atveju, jei įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, t. y. nenulemtas įprastos verslo nesėkmės.
Ieškinys turi būti paduodamas ne vėliau kaip per trejus metus nuo tada, kai tapo aiškus bankroto procese nepadengtos skolos dydis. LAT atkreipė dėmesį, kad, vadovaujantis bendra teismų praktika, vadovo ir (ar) akcininko atsakomybė yra subsidiari, t. y. kyla tik tuomet, kai skolos negrąžina įmonė. Todėl toks kreditoriaus ieškinys už tyčinį bankrotą atsakingam asmeniui gali būti pareiškiamas per 3 metus nuo momento, kai tapo žinoma, jog įmonės bankroto proceso metu konkretaus dydžio skola nebus grąžinta.
Įrodinėjimo pareiga perkelta dėl tyčinio bankroto atsakingam asmeniui. Įprastai žalos bylose priežastinį ryšį turi įrodyti ieškovas, tačiau šia nutartimi LAT suformavo išimtį ir įrodinėjimo pareigą perkėlė už tyčinį bankrotą atsakingam asmeniui – būtent jis turi įrodyti, kad įmonė būtų nepajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas pripažintas tyčiniu.
Tokį įrodinėjimo naštos perkėlimą dėl tyčinio bankroto kaltam asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo, anot LAT, pateisina ir aplinkybė, kad šis asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, todėl būtent jis turi daugiau galimybių įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo.
2017–04–24 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7–115–915/2017 LAT suformulavo aiškias taisykles, palengvinančias kreditorių galimybes išieškoti skolą skolininko bankroto atveju. Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį, kad šios taisyklės taikomos tik tuo atveju, jei įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, t. y. nenulemtas įprastos verslo nesėkmės.
-
2022 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bankroto bylose: reikšmingiausi sprendimai ir plėtojama praktika
24.01.2023 -
Teisininko komentaras: Atsiskaitymai grynaisiais pinigais – ką reikia žinoti?
14.10.2022 -
Opciono ir kitos Lietuvos teisėje nenumatytos sutartys: ar jas sudarančios šalys tikrai žino, dėl ko susitaria?
22.03.2022
Susijusios naujienos
Prenumeruoti LEADELL naujienlaiškį
