Naujienos
Publikuotas asocijuoto partnerio Ryčio Paukštės straipsnis lzinios.lt – Baudų suvienodinimas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta baudų už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą skyrimo ir vykdymo tvarka. Teismų praktikoje iki šiol ji nebuvo vienoda.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-ųjų spalio 23 dieną civilinėje byloje sprendė klausimus dėl baudos už teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (kuria skolininkui nustatytas įpareigojimas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti tik pats skolininkas) nevykdymą skyrimo ir skaičiavimo tvarkos, šios baudos dydžio nustatymo kriterijų, galimybės pakeisti teismo nutarties, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, vykdymo tvarką ir kartu suvienodino anksčiau buvusią teismų praktiką.
Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tik jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo. Tais atvejais, kai nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo atlikti veiksmus, kuriuos gali atlikti tik pats įpareigotas asmuo, vykdo antstolis, bauda už jų nevykdymą skiriama ir išieškoma į valstybės biudžetą (anksčiau ji buvo skiriama išieškotojui). Antstolis, priverstinai vykdantis tokią teismo nutartį, dėl jos nevykdymo pasekmių turi kreiptis ne į savo kontoros buveinės vietos apylinkės teismą, bet į laikinąsias apsaugos priemones pritaikiusį teismą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad bauda už nutarties nevykdymą skaičiuojama nuo to momento, kai sužinoma apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, o nustatant jos dydį būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl nutarties neįvykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį skolininko bei išieškotojo turtiniams interesams, kad baudos dydis, lyginant jį su skolininko gaunama nauda, neskatintų nevykdyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Minėtoje byloje teismas buvo pritaikęs laikinąją apsaugos priemonę – uždraudęs įmonei bylos nagrinėjimo laikotarpiu savo ūkinėje komercinėje veikloje naudotis kitai įmonei nuosavybės teise priklausančiu turtu. Dėl tokio draudimo pažeidimo teismas galutinai paskyrė įmonės vadovui 150 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo dieną.
Prenumeruoti LEADELL naujienlaiškį
