Naujienos

Nuo šių metų liepos 1 d. įsigalioja naujai išdėstyta Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija (toliau – Nauja įstatymo redakcija). Dalis naujoje įstatymo redakcijoje įtvirtintų nuostatų jau buvo ankščiau suformuotos teismų praktikos ar Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijose, o kita dalis nuostatų yra visiškai naujos. Žemiau pateikiame esminius viešųjų pirkimų reglamentavimo pakeitimus nuo liepos 1 d.

• MIŠRŪS PIRKIMAI, MIŠRI PIRKIMŲ SUTARTIS

Naujos įstatymo redakcijos 11 str. įvedami nauji mišraus pirkimo ir mišrios pirkimo sutarties terminai, kurie nėra reglamentuoti iki 2017-07-01 galiojančioje aktualioje Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo redakcijoje (toliau – Aktuali įstatymo redakcija). Mišria pirkimo sutartimi įvardijama sutartis, kurios pirkimo objekto atskiroms dalims taikomos skirtingos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos. Skirtingos Įstatymo nuostatos gali būti taikomos atvejais, kai viešojo pirkimo objektu yra darbai kartu su paslaugomis ir/arba prekėmis, arba kai pirkimo objektas apima Naujos įstatymo redakcijos 2 priede nurodytas paslaugas ir kitas paslaugas, arba paslaugas ir prekes. Tokiais atvejais taikomos Įstatymo nuostatos, taikytinos mišrios pirkimo sutarties objekto daliai, kurios numatoma pirkimo vertė yra didžiausia.

Naujos įstatymo redakcijos 11 str. taip pat įtvirtinta galimybė vietoje mišrios pirkimo sutarties sudaryti atskiras pirkimo sutartis dėl kiekvienos viešojo objekto dalies atskirai. Taip pat Naujos įstatymo redakcijos 13 str. nurodyta kaip turėtų elgtis perkančioji organizacija, jei būtų sudaroma mišri pirkimo sutartis dėl pirkimo objekto, kurio vienai daliai taikomos Įstatymo nuostatos, o kitai – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 str. arba Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje įstatymo nuostatos.

• PRAPLĖSTA VIEŠOJO PIRKIMO KOMISIJA

Naujos įstatymo redakcijos 19 str. perkančiajai organizacijai leista į sudarytą viešojo pirkimo komisiją stebėtojo teisėmis kviesti dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų atstovus, pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą.

• NEKONFIDENCIALUMO PREZUMPCIJA

Naujos įstatymo redakcijos 20 straipsnyje įtvirtintas draudimas laikyti konfidencialia visą tiekėjo pateiktame pasiūlyme ir paraiškoje nurodytą informaciją. Nustatyta, kad konfidencialia informacija gali būti laikoma tik tiekėjo komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Konkrečiai išskirti kriterijai, kuriuos atitinkanti tiekėjo pateikta informacija negali būti laikoma konfidencialia, t.y. prekių, paslaugų kainos (išskyrus kainos sudedamąsias dalis. atitiktis kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos standartams, informacija apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiamasi, subtiekėjai Aukščiau minimo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga perkančiajai organizacijai prašyti tiekėjo pagrįsti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikiama informacija yra tikrai konfidenciali. Tiekėjui per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 5 darbo dienos (skirtingai nei šiuo metu),nepagrindus jo pateikiamos informacijos konfidencialumo per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą, perkančioji organizacija turi teisę laikyti tokią tiekėjo pasiūlyme nurodytą informaciją nekonfidencialia. Taip pat įtvirtintas 6 mėnesių terminas nuo pirkimo sutarties sudarymo, per kurį suinteresuoti dalyviai turi teisę prašyti susipažinti su laimėjusio tiekėjo pasiūlymų ar paraiška.

• INTERESŲ KONFLIKTAS, KAIP NAUJAS PAGRINDAS PAŠALINTI TIEKĖJĄ IŠ PIRKIMO PROCEDŪRŲ

Atskiru, Naujos įstatymo redakcijos 21 str. apibrėžiamas interesų konfliktas. Interesų konfliktui priskiriami atvejai, kuomet perkančiosios organizacijos ar pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai, komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, dalyvaujantys pirkimo procedūroje ar galintys daryti įtaką jos rezultatams turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui pirkimo metu. Siekiant išvengti interesų konflikto yra nurodyti dokumentai, kuriuos aukščiau minimi asmenys turi pasirašyti, vadinami konfidencialumo pasižadėjimu ir nešališkumo deklaracija. Interesų konfliktas gali būti pagrindas pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros (Naujos įstatymo redakcijos 46 str. 4 d. 2 p.), t.y. jeigu tiekėjas patenka į interesų konfliktą ir atitinkamos padėties neįmanoma ištaisyti. Laikoma, kad atitinkamos padėties dėl interesų konflikto negalima ištaisyti, jeigu į interesų konfliktą patekę asmenys nulėmė komisijos ar perkančiosios organizacijos sprendimus ir šių sprendimų pakeitimas prieštarautų įstatymui. Aktualioje įstatymo redakcijoje neapibrėžti atvejai nuo kurio momento laikoma, kad yra nepataisomas interesų konfliktas, ar vien nuo perkančiosios organizacijos nuomonės ar nuo tokį faktą patvirtinančio teismo sprendimo, kas labiau tikėtina.

• ĮTVIRTINTAS REIKALAVIMAS NAUDOTIS „E. sąskaita“ priemonėmis

Naujosios įstatymo redakcijos 22 str. 3 d. nurodyta, kad vykdant pirkimo sutartis, pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos turi būti teikiami naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus šio straipsnio 12 d. nustatytus atvejus ir kai pirkimo sutartys sudaromos žodžiu. Taigi yra tik 2 išimtys:

1) Minėtoje 12 d. nurodytos išimtys – jeigu mobilizacijos, karo ir nepaprastosios padėties atveju yra Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos ar informacinės sistemos „E. sąskaita“ pažeidimų, dėl kurių negalimas perkančiojo subjekto ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija naudojantis šiomis sistemomis, atliekant pirkimus gali būti naudojamos kitos šiame straipsnyje Centrinei viešųjų pirkimų informacinei sistemai keliamus reikalavimus atitinkančios elektroninės priemonės, vykdant pirkimo sutartis, pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos gali būti teikiami ne elektroninėmis priemonėmis (22 str. 12 d.);

2) žodžiu galima sudaryti sutartis, kurių vertė be PVM nėra didesnė nei 3000 Eurų (86 str. 7 p.).

Pažymėtina, kad tokio reikalavimo dėl privalomo E. sąskaita sistemos naudojimo jau nuo šių metų Naująja įstatymo redakcija įgyvendinami Europos Sąjungos aktai nenustato.

• KONKRETESNIS REZERVUOTOS TEISĖS DALYVAUTI VIEŠUOSIUOSE PIRKIMUOSE APIBRĖŽIMAS

Naujos įstatymo redakcijos 23 str. perkančiajai organizacijai leidžiama nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę viešosiose pirkimuose dalyvauti tik tam tikrą statusą turintiems tiekėjams – socialinėms įmonėms, neįgaliųjų socialinėms įmonėms, tiekėjams, kuriuose dirba nuteistieji, atliekantys arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes ir kurių yra daugiau kaip 50 proc. tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, tiekėjams, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos, kuriuose terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, tiekėjams, kurių darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, jeigu ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys. Aktuali įstatymo redakcija nurodo žymiai siauresnį ratą tiekėjų, turinčių rezervuotą teisę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, apsiribodama tik neįgaliųjų socialinėmis įmonėmis arba įmonėmis, kuriose veikia remiamų asmenų, kurių dauguma yra neįgalieji, įdarbinimo programos.

• SUREGLAMENTUOTI TVARKA, KAIP PERKANČIOJI ORGANIZACIJA GALI KONSULTUOTIS SU TIEKĖJAIS, SIEKIANT PASIRENGTI PIRKIMUI

Naujos įstatymo redakcijos 27 straipsnyje yra įtvirtinta galimybė perkančiajai organizacijai, siekiančiai geriau pasirengti viešajam pirkimui, prašyti suteikti ir gauti rinkos, nepriklausomų ekspertų, institucijų arba kitų rinkos dalyvių konsultacijas. Vienintelis su šia galimybe susijęs draudimas, jeigu dėl aukščiau minimų asmenų perkančiosios organizacijos konsultavimo būtų kokiais nors būdais iškreipta konkurencija arba pažeisti nediskriminavimo ir skaidrumo principai. Be to, perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad tuo atveju, jeigu kandidatas ar dalyvis, o taip pat su juo bendradarbiaujantis ūkio subjektas padėjo perkančiajai organizacijai pasirengti viešajam pirkimui, būtų imtasi visų tinkamų priemonių, kad tokiems kandidatams ar dalyviams dalyvaujant viešajame pirkime nebūtų pažeista konkurencija.

Naujoje įstatymo redakcijoje įtvirtintas imperatyvas perkančiajai organizacijai su tiekėjais bendrauti ir keistis informacija tik naudojantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis (22 str.). Tuo tarpu pasirašant ar nutraukiant pirkimo sutartį, vykdant ar keičiant sutartis, bendravimas gali vykti ir ne Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis (22 str. 3 d.).

• PRIVALOMAS PIRKIMO OBJEKTO SKAIDYMAS TARPTAUTINIŲ PIRKIMŲ ATVEJU, O SUPAPRASTINTŲ PIRKIMŲ ATVEJU SKAIDYTI PIRKIMĄ Į DALIS AR NE YRA PERKANČIOSIOS ORGANIZACIJOS TEISĖ

Naujos įstatymo redakcijos 28 str. 1 d. įtvirtintas privalomas reikalavimas skaidyti pirkimą į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. Tuo tarpu dėl supaprastintų pirkimų įstatymo leidėjas nurodo, kad perkančioji organizacija gali skaidyti, t.y. pati perkančioji organizacija nuspręsti.

• IŠANKSTINIS INFORMACINIS SKELBIMAS

Naujos įstatymo redakcijos 30 straipsnyje detaliai aprašytas išankstinis informacinis skelbimas. Pateikti atvejai, kuomet perkančioji organizacija gali skelbti išankstinį informacinį skelbimą, laikotarpis, kuriam gali būti skelbiamas išankstinis informacinis skelbimas ir atvejus, kuomet perkančioji organizacija, paskelbusi išankstinį informacinį skelbimą gali sutrumpinti pasiūlymų pateikimo terminus tiekėjams. Aktualioje įstatymo redakcijoje išankstinio informacinio skelbimo paskelbimo atvejai, tvarka ir terminai nėra taip aiškiai ir išsamiai reglamentuoti, taip pat, perkančiajai organizacijai nėra suteikta teisė tam tikrais atvejais sutrumpinti pasiūlymų pateikimo terminus tiekėjams, paskelbus išankstinį informacinį skelbimą.

• VIEŠOJO PIRKIMO DOKUMENTŲ TURINIO PAKEITIMAI

Naujos įstatymo redakcijos 35 straipsnyje pateikiamas pirkimo dokumentų turinys, kuris kiek skiriasi nuo Aktualios įstatymo redakcijos 24 straipsnyje pateikto pirkimo dokumentų turinio. Vadovaujantis Naująja įstatymo redakcija pirkimo dokumentuose bus reikalaujama nurodyti tiekėjų pašalinimo iš viešojo pirkimo pagrindus, tiekėjų pašalinimo pagrindų nebūvimo ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtintų dokumentų sąrašą, taip pat informaciją, kad tiekėjas turi pateikti Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą (vietoj Aktualiojoje įstatymo redakcijoje nurodytos minimalių kvalifikacinių reikalavimų atitikties deklaracijos). Taip pat reikalaujama pateikti informaciją apie atvejus, kuomet perkančioji organizacija gali nuspręsti nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tarptautinės vertės pirkimo objekto neskaidymo į dalis argumentus. Pirkimo dokumentuose taip pat privalės būti nurodyta  informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma kaina ar sąnaudos. Į kainą ar sąnaudas turi būti įskaityti visi mokesčiai (35 str. 2 d. 17 p.).

Įstatyme nebelieka perkančiosios organizacijos reikalavimo tiekėjui, ketinančiam darbų atlikimui pasitelkti subrangovus, atlikti pirkime numatytus pagrindinius darbus, kuriuos jam atlikti paveda perkančioji organizacija, nurodyto Aktualios įstatymo redakcijos 24 str. 5 d. Šiuo atveju Naujojo įstatymo redakcijoje įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė, bet ne pareiga, pirkimo dokumentuose įtvirtinti reikalavimus, kad esmines užduotis atliktų pasiūlymą pateikęs tiekėjas (49 str. 7 p.).

Taip pat nebelieka įpareigojimo nurodyti vokų su pasiūlymais atplėšimo vietos, datos, valandos ir minutės, bei vokų atplėšimo ir pasiūlymų nagrinėjimo procedūros, kadangi Naujoje įstatymo redakcijoje yra atsisakoma pasiūlymų pateikimo vokuose procedūros, ją pakeičiant pasiūlymų pateikimu per Centrinę pirkimų informacinę sistemą. Be to, Naujoje įstatymo redakcijoje atsiranda reikalavimas perkančiajai organizacijai nurodyti, ar į viešojo pirkimo komisijos posėdžius bus kviečiami dalyvauti stebėtojai ir kokiomis sąlygomis stebėtojai dalyvaus viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose, taip pat tiekėjų įpareigojimas nurodyti ar jų pasiūlymuose yra konfidencialios informacijos ir jeigu tokios informacijos yra, nurodyti, kokia būtent informacija yra laikoma konfidencialia.

• ŽENKLINIMAS

Naujos įstatymo redakcijos 38 str. plačiau apibrėžta galimybė perkančiajai organizacijai reikalauti tiekėjų specialiu ženklu ženklinti specialiomis aplinkos apsaugos, socialinėmis ar kitomis ypatybėmis pasižyminčias prekes, paslaugas ar darbus. Tam turi galioti kelios sąlygos, t. y. reikalavimai ženklui turi būti susiję su tokiais kriterijais, kurie taikytini pirkimo objektui ir yra tinkami perkamų prekių, paslaugų ar darbų charakteristikoms apibrėžti; yra patikrinami ir nediskriminuojantys; ženklas yra sukuriamas taikant atvirą ir skaidrią procedūrą, kurioje gali dalyvauti visi susiję subjektai; ženklas yra prieinamas visiems suinteresuotiems subjektams; reikalavimai ženklui nustatomi institucijos ar įstaigos sprendimu, kuriai dėl ženklo suteikimo besikreipiantis ūkio subjektas nedarė lemiamos įtakos. Aktualioje įstatymo redakcijoje ženklinimas apibrėžtas labai lakoniškai, 25 str. 6 d. 1 p. numatant galimybė naudoti išsamių specifikacijų dalis, apibrėžtas Europos arba nacionaliniuose ekologiniuose ženkluose arba bet kuriuose kituose ekologiniuose ženkluose, kai perkančioji organizacija nustato tiekėjams tam tikrus aplinkos apsaugos reikalavimus, charakteristikas.

• ĮRODINĖJIMO PRIEMONĖS

Naujos įstatymo redakcijos 39 str. numatyta galimybė perkančiajai organizacijai reikalauti iš tiekėjų Lietuvos Respublikoje įsteigtos atitikties įvertinimo įstaigos tyrimų ataskaitos ar pažymos, patvirtinančios kad prekės, paslaugos ar darbai atitinka techninėje specifikacijoje ar kitiems viešajame pirkime keliamiems reikalavimams. Aktualioje įstatymo redakcijoje įrodinėjimo priemonės nėra išskirtos į atskirą straipsnį, keliuose straipsniuose nurodant, kad tiekėjo įrodinėjimo procesas perkančiajai organizacijai vyksta bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Naujos įstatymo redakcijos 39 str. 2 d, paliktas bendras principas, kad jeigu tiekėjas negali gauti aukščiau nurodyti straipsnio 1 dalyje nurodytų pažymų ar tyrimų ataskaitų arba negali jų gauti per nustatytą laiką dėl nuo tiekėjo nepriklausančių aplinkybių ir įrodo, kad prekės, paslaugos ar darbai atitinka techninėse specifikacijose nurodytus reikalavimus ar kriterijus, pasiūlymų vertinimo kriterijus ar pirkimo sutarties sąlygas, perkančioji organizacija pripažįsta ir kitas tinkamas priemones

• PASIŪLYMAI IR PARAIŠKOS TEIKIAMI elektroninėmis priemonėmis Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje.                                                                               

Naujos įstatymo redakcijos 40 straipsnyje nurodytas reikalavimas tiekėjams paraiškas ir pasiūlymus teikti tik elektroninėmis priemonėmis Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje. Vis dėlto, paraiškų ir pasiūlymų pateikimas vokuose tebėra leidžiamas, nurodant, kad tokiu atveju privalomas atskiras perkančiosios organizacijos reikalavimas. Tuo tarpu Aktualioje įstatymo redakcijoje, paraiškų ir pasiūlymų pateikimas perkančiajai organizacijai vokuose nurodytas kaip prioritetinis jų pateikimo būdas, o pateikimas elektroninėmis priemonėmis – kaip alternatyvus būdas, galimas tik laikantis griežtų reikalavimų. Atitinkamai aukščiau minimai informacijai keičiama ir susipažinimo su pasiūlymais ir paraiškomis tvarka. Kadangi paraiškos ir pasiūlymai teikiami elektroninėmis priemonėmis, iš Naujos įstatymo redakcijos 44 straipsnio, reglamentuojančio susipažinimo su paraiškomis ir pasiūlymais tvarką, kaip pagrindinis susipažinimo su paraiškomis ir pasiūlymais būdas yra eliminuojamas vokų atplėšimas, paliekant šį būdą kaip šalutinę susipažinimo su pasiūlymais ir paraiškomis tvarką.

• DETALIZUOTAS PATEIKTO PASIŪLYMO TIKSLINIMO REGLAMENTAVIMAS, TAČIAU BET KOKIU ATVEJU DRAUDŽIAMA KEISTI ESMĘ (KAINĄ, ATSISAKYTI SUDEDAMŲJŲ DALIŲ AR PAPILDYTI KAINĄ NAUJOMIS DALIMIS).

Naujos įstatymo redakcijos 45 str. 3 d. nurodyta, kad pateikus netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, tačiau draudžiamą pakeisti esmę, t.y. pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis.

• PLATESNIS TIEKĖJO PAŠALINIMO IŠ VIEŠOJO PIRKIMO PAGRINDŲ SĄRAŠAS

Naujos įstatymo redakcijos 46 str. pateikiamas papildytas tiekėjo pašalinimo iš viešojo pirkimo pagrindų sąrašas. Lyginant su Aktualia įstatymo redakcija šis sąrašas pasipildė reikalavimais šalinti tiekėją iš viešojo pirkimo jeigu nustatoma, kad:

• tiekėjas su kitais viešajame pirkime dalyvaujančiais tiekėjais yra sudaręs kokių nors susitarimų, iškreipiančių konkurenciją tarp pirkime dalyvaujančių tiekėjų ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti. Įstatyme nėra detalizuota, kaip perkančioji organizacija galės įrodyti tokius susitarimus ir tai, tikėtina, liks išspręsti teismui praktikai;
• kad tiekėjas pateko į intereso konflikto situaciją ir atitinkamos situacijos nebeįmanoma ištaisyti (plačiau aprašyta dalyje apie interesų konfliktą);
• buvo pažeista, konkurencija, t.y. tiekėjas ar su juo bendradarbiaujantis tiekėjas padėjo perkančiajai organizacijai rengiantis pirkimui nustatant konkurenciją ribojančias sąlygas (27 str. 3 p., 46 str. 4 d. 3 p.);
• tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame kvalifikaciniams reikalavimams ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento. Informacijos nuslėpimas ar melagingos informacijos skelbimas taip pat reikš, kad toks tiekėjas per vienerius metus nuo perkančiosios organizacijos ar teismo sprendimo įsiteisėjimo (jeigu tiekėjas skųs perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pašalinimo) privalės būti šalinimas ir iš kitų pirkimų procedūrų;
• prie privalomų pašalinimo pagrindų įtraukta nuostata dėl tiekėjo buvimo „nepatikimų tiekėjų sąraše“, tuo tarpu Aktualiojoje įstatymo redakcijoje tai priklausė ar tokią pirkimo sąlygą nurodė perkančioji organizacija. Taip pat papildyta nuostata, kad perkančioji organizacija iš pirkimo procedūros pašalina tiekėją ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas yra įsteigtas, siekiant išvengti šio pašalinimo pagrindo taikymo.

Švelniau sureglamentuoti atvejai dėl įsipareigojimų susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokų sumokėjimą (46 str. 3 d.). Įsiskolinimas privalo būti didesnis nei 50 eurų ir tiekėjas per pirkimo procedūras nepateikė įrodymų, kad yra įvykdytos mokestinės prievolės – tik tokiu atveju mokestinis įsiskolinimas gali būti tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų pagrindas.

Jeigu reikalavimų neatitinka subtiekėjas, tokiu atveju pirkimo procedūrų metu galima pakeisti subtiekėjus, tuo tarpu pagal šiuo metu galiojančią aktualią redakciją – tai būtų tiekėjo pašalinimo pagrindas.

Taip pat, į Naujos įstatymo redakcijos 45 str. įtraukti nusikaltimai ir nusižengimai, už kurių padarymą perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš viešojo pirkimo, kurių nėra Aktualioje įstatymo redakcijoje. Tai tiekėjo padaryti teroristiniai ar su teroristine veikla susiję nusikaltimai, prekyba žmonėmis, taip pat vaiko pirkimas arba pardavimas, intelektinės nuosavybės apsaugos pažeidimas, už kurį tiekėjui ar jo vadovui yra paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija

• EUROPOS BENDRASIS VIEŠOJO PIRKIMO DOKUMENTAS, PAKEIČIANTIS TIEKĖJO MINIMALIŲ KVALIFIKACINIŲ REIKALAVIMŲ ATITIKTIES DEKLARACIJĄ

Naujos įstatymo redakcijos 50 straipsnyje yra apibrėžtas visiškai naujas – Europos bendrasis viešojo pirkimo dokumentas, kurį tiekėjas privalo pateikti perkančiajai organizacijai pateikdamas pasiūlymą. Europos bendrasis viešojo pirkimo dokumentas yra tiekėjo deklaracija, preliminariai patvirtinanti, kad tiekėjas ir subjektai, kurių pajėgumais jis remsis atlikdamas viešąjį pirkimą atitinka pirkimo dokumentuose jiems keliamus reikalavimus. Europos bendrasis viešojo pirkimo dokumentas privalo būti parengiamas pagal 2016-01-05 Reglamentą 2016/7.

• TIEKĖJŲ, NUSLĖPUSIŲ AR PATEIKUSIŲ MELAGINTĄ INFORMACIJĄ, NEPATEIKUSIŲ DOKUMENTŲ VIEŠINIMAS

Naujos įstatymo redakcijos 52 str. nurodyta imperatyvi nuostata perkančiajai organizacijai ne vėliau kaip per 10 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbti informaciją apie tiekėją, kuris nuslėpė, pateikė perkančiajai organizacijai melagingą informaciją ar nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo pateiktą melagingą informaciją, kuomet toks tiekėjas buvo pašalintas iš pirkimo procedūros ar dėl jo buvo priimtas atitinkamas teismo sprendimas. Iš esmės numatyta tokia pati procedūra, kaip yra šiuo metu pagal aktualią įstatymo redakcija galiojanti procedūrą dėl nepatikimų tiekėjų sąrašo. Skirtumas, kad tiek dėl melagingos informacijos nepateikimo, tiek dėl nepatikimų tiekėjų sąrašo – tai yra privalomas tiekėjo pašalinimo pagrindas (46 str. 4 d. 6 p.).

• SERTIFIKAVIMO ĮSTAIGŲ IŠDUODAMOS PAŽYMOS

Naujos įstatymo redakcijos 53 straipsnyje numatyta galimybė tiekėjui iš tam tikros sertifikavimo įstaigos gauti pažymą, patvirtinančią, kad nėra jokių tiekėjų pašalinimo iš viešojo pirkimo pagrindų ir tiekėjas atitinka tam tikrą jo deklaruojamą kvalifikaciją. Tokia pažyma turi būti išduodama vadovaujantis Europos sertifikavimo standartais. Aktualioje įstatymo redakcijoje yra numatyta galimybė perkančiajai organizacijai reikalauti iš tiekėjo pateikti tik tokias sertifikavimo įstaigų išduodamas pažymas, kurios patvirtina, kad tiekėjai laikosi tam tikrų kokybės arba aplinkos apsaugos vadybos standartų. Taip pat, Aktualioje įstatymo redakcijoje yra 38 straipsnis, kuriame reglamentuoti oficialūs patvirtintų tiekėjų sąrašai, į kuriuos įtraukiami tiekėjai, atitinkantys tam tikrus jiems keliamus kvalifikacijos reikalavimus. Taip pat galioja bendras principas, kad tiekėjas gali pateikti ir kitus dokumentus, įrodančius, kad įrodančius, kad jo kvalifikacija atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus (53 str. 6 d.)

• PASIŪLYMŲ VERTINIMAS IR PALYGINIMAS. PIRKIMAI PAGAL MAŽIAUSIOS KAINOS KRITERIJŲ PRIVALĖS SUDARYTI NE DAUGIAU KAIP 70 PROCENTŲ PIRKIMŲ VERTĖS

Naujos įstatymo redakcijos 55 str. įtvirtintas vienas esminių Įstatymo pakeitimų – reikalavimas perkančiajai organizacijai tiekėjų pasiūlymus vertinti pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Tuo tarpu vadovaujantis Aktualia įstatymo redakcija tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami atsižvelgiant į žemiausią pasiūlytą kainą. Aktualioje įstatymo redakcijoje taip pat apribotas pirkimų, kuriuos perkančioji organizacija gali vertinti pagal sąnaudų ar žemiausios kainos kriterijų, kiekis. Tokie pirkimai kiekvienais metais negali sudaryti daugiau kaip 70 procentų bendros perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų vertės.

• PERKANČIOJI ORGANIZACIJOS TEISĖ ATSIŽVELGTI Į GYVAVIMO CIKLO SĄNAUDAS VERTINDAMA TIEKĖJŲ PATEIKTUS PASIŪLYMUS, JEIGU TOKIA NUOSTATA NUMATYTA PIRKIMO SĄLYGOSE

Naujos įstatymo redakcijos 56 str. įtvirtintas visiškai naujas gyvavimo ciklo sąnaudų terminas. Gyvavimo ciklo sąnaudos apibrėžiamas kaip apimančios visas prekių, paslaugų ar darbų gyvavimo laikotarpiu patiriamas išlaidas ar jų dalį, t. y. perkančiųjų organizacijų ar kitų naudotojų patiriamas išlaidas, susijusias su viešuoju pirkimu, elektros energijos ar kitų išteklių suvartojimo išlaidas, eksploatacijos išlaidas, atliekų surinkimo ir perdirbimo išlaidas, taip pat išlaidas, susijusias su prekių, paslaugų ar darbų gyvavimo laikotarpiu sukeliamais išoriniais aplinkos veiksniais (šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų, kitų teršalų mažinimo, klimato kaitos mažinimo išlaidos), su sąlyga, kad įmanoma nustatyti ir patikrinti tokių išlaidų piniginę vertę. Į gyvavimo ciklo sąnaudas perkančioji organizacija privalės atsižvelgti vertindama tiekėjų pateiktus pasiūlymus, jeigu tokias nuostatas įtrauks į pirkimo sąlygas (56 str. 2 d.).

• NEĮPRASTAI MAŽOS TIEKĖJO PASIŪLYTOS KAINOS PREZUMPCIJA PADIDINTA NUO IKI ŠIOL BUVUSIŲ 15 PROCENTŲ IKI 30 PROCENTŲ

Naujos įstatymo redakcijos 57 str. nurodyta, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina visais atvejais turi būti laikoma neįprastai maža, jeigu ji yra 30 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.

• TRUMPESNI VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TERMINAI

Naujos įstatymo redakcijos 60 straipsnyje numatyti trumpesni atvirojo konkurso vykdymo terminai – 35 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos tarptautinio pirkimo atveju ir 12 dienų nuo skelbimo paskelbimo Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje supaprastinto pirkimo atveju. Aktualioje įstatymo redakcijoje nurodytas bendras 52 dienų nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos terminas, bei numatyti atskiri atvejai, kuomet toks terminas gali būti trumpesnis.

Įstatymo 62 straipsnyje numatyti trumpesni riboto konkurso vykdymo terminai – 30 dienų nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo tiekėjams dienos tarptautinių pirkimų atveju ir 10 dienų nuo skelbimo paskelbimo Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo tiekėjams dienos supaprastintų pirkimų atveju. Aktualioje įstatymo redakcijoje nurodytas ne trumpesnis kaip 37 dienų nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos terminas ir ne trumpesnis kaip 40 dienų nuo kvietimų pateikti pasiūlymus išsiuntimo tiekėjams dienos terminas.

Tokie patys terminai nurodyti ir Įstatymo 65, 69 str., kuriuose reglamentuoti paraiškų pateikimo skelbiamų derybų ir konkurencinio dialogo terminai. 30 dienų terminas taikomas tarptautinių pirkimų atveju nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos ir 10 dienų terminas taikomas supaprastintiems pirkimams, nuo skelbimo paskelbimo Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje dienos Aktualioje įstatymo redakcijoje skelbiamų derybų ir konkurencinio dialogo paraiškų pateikimo terminai yra 37 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

• INOVACIJŲ PARTNERYSTĖ

Naujos įstatymo redakcijos 73 str. išsamiai aprašytas visiškai naujas pirkimo būdas – inovacijų partnerystė. Pirkimas inovacijų partnerystės būdu atliekamas kai siekiama sukurti inovatyvųjį produktą, paslaugą ar darbus, taip pat vėliau atlikti sukurto inovatyviojo produkto pirkimą, jeigu jis atitinka įvykdymo lygį ir maksimalias sąnaudas, dėl kurių perkančioji organizacija susitarė su pirkimo dalyviais. Šio pirkimo metu paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas, tačiau dalyvauti pirkime – tik perkančiosios organizacijos pakviesti kandidatai. Perkančioji organizacija, nustatydama inovacijų partnerystės sąlygas kandidatams turi iškelti kvalifikacinį reikalavimą dėl patirties atliekant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą ir kuriant ir įgyvendinant inovacijų sprendimus. Pirkimo dokumentuose taip pat turi būti nurodytos intelektinės nuosavybės teisėms taikomos sąlygos. Atliekant pirkimą inovacijų partnerystės būdu, pasiūlymai visuomet turi būti vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Paraiškų pateikimo inovacijų partnerystės pirkimo metu terminai tokie patys kaip ir riboto konkurso, skelbiamų derybų ir atviro dialogo būdu atliekamų pirkimų terminai.

• ELEKTRONINIS KATALOGAS

Naujos įstatymo redakcijos 81 str. įtvirtintas naujas terminas – elektroninis katalogas. Perkančioji organizacija gali reikalauti tiekėjų pateikti pasiūlymą elektroninio katalogo forma arba naudojantis elektroniniu katalogu. Elektroninius katalogus tiekėjai turi parengti pagal perkančiosios organizacijos nustatytą formatą ir technines specifikacijas. Elektroniniai katalogai privalo atitikti elektroninėmis priemonėmis keliamus reikalavimus ir papildomus perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus.

• SUBTIEKIMAS IR SUBTIEKĖJO TEISĖ PRAŠYTI PERKANČIOSIOS ORGANIZACIJOS ATSISKAITYTI SU JUO TIESIOGIAI, JEIGU TOKIA TEISĖ NUMATYTA PIRKIMO DOKUMENTUOSE

Naujos įstatymo redakcijos 88 str. įtvirtinta nauja prievolė perkančiajai organizacijai – jeigu tai leidžiama dėl pirkimo sutarties pobūdžio, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką. Sąlygos, kad subtiekėjas galėtų prašyti tiesioginio apmokėjimo:

• Tokią galimybę numatė perkančiojo organizacija savo pirkimo sąlygose;
• Tiekėjas pateikė rašytinį prašymą perkančiajai organizacijai ir sudaryta trišalė sutartis tarp pagrindinio tiekėjo, subtiekėjo ir perkančiosios organizacijos.

Šiuo atveju nėra detalizuojama kokie yra atvejai, kada pirkimo sutarties pobūdis neleidžia nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybės.

Naujos įstatymo redakcijos 88 str. 2 d. įtvirtinta tiekėjo teisė prieštarauti nepagrįstiems išmokėjimams subtiekėjams ir tokios nuostatos privalo būti aptartos pirkimo sutartyje.

Vadovaujantis Naujos įstatymo redakcijos 88 str. 4 d. pagrindinis teikėjas gali keisti subtiekėjus, tik informuodamas apie tai perkančiąją organizaciją. Ši nuostata suteikia teisę tiekėjams kontroliuoti subtiekėjus, nes bet kada juos gali be perkančiosios organizacijos sutikimų keisti, su sąlyga, kad yra reali konkurencija dėl subtiekėjo teikiamų prekių, paslaugų ar atliekamų darbų.

• PIRKIMO IR PRELIMINARIOSIOS SUTARTIES KEITIMO GALIMYBĖS

Naujos įstatymo redakcijos 89 straipsnyje detalizuojamas ir praplečiamas alternatyvių atvejų sąrašas, kuomet gali būti keičiamos viešojo pirkimo ir preliminariosios sutartys, lyginant su Aktualia redakcija:

• Sutarties pakeitimai gali būti iš anksto numatyti viešojo pirkimo sutartyje dėl kainos indeksavimo, atlyginimų darbuotojams peržiūros ir kt. (89 str. 1 d. 1p.). Siūlytina tiekėjams teikti pastabas dėl pirkimo sąlygų, kad būtų nurodyti tokie pakeitimo atvejai;
• Kai prireikia iš to paties tiekėjo pirkti papildomų darbų, paslaugų ar prekių, kurie nebuvo įtraukti į pirminį pirkimą, kai yra visos 89 str. 1 d. 2 p. nurodytos sąlygos kartu;
• kai pakeitimo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kai kartu yra visos 89 str. 1 d. 3 p. nurodytos sąlygos kartu;
• kai pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties šalis, su kuria perkančioji organizacija sudarė sutartį, pakeičiama nauja sutarties šalimi dėl bent vienos iš šių 89 str. 1 d. 4 p. nurodytų priežasčių;
• Taip pat sutartys gali būti keičiamas ir nesant aukščiau išvardintų sąlygų, tačiau po pakeitimų vertė neviršija tarptautinio pirkimo vertės, bendra atskirų pakeitimų vertė neviršija 10 proc. pradinės pirkimo sutarties prekių ar paslaugų pirkimų atveju, arba 15 proc. – darbų atveju. Taip pat tokiu pakeitimu draudžiama pakeisti pradinės sutarties pobūdį (89 str. 2 d.).
• Kai pakeitimas nėra esminis (89 str. 2, 4 d.), t.y. nėra pakeičiamas pradinės sutarties pobūdis. Naujos redakcijos įstatyme detalizuota, kas laikoma esminiu pakeitimu:
  • Pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų;
  • Dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje;
  • dėl pakeitimo labai padidėja pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties apimtis. Šiuo atveju nėra detalizuota, ką reiškia „labai padidėja“;
  • kai tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pakeičia naujas tiekėjas dėl kitų priežasčių, negu 89 str. 1 d. 4 p. nurodytos priežastys (reorganizacija, restruktūrizacija, likvidavimas, bankrotas).

• DIDĖJA ŽYMINIO MOKESČIO DYDŽIAI VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ BYLOSE

Nuo 2017-07-01 įsigalioja Civilinio proceso kodekso pakeitimai dėl žyminio mokesčio dydžio viešųjų pirkimų bylose. Vietoje iki šiol galiojusio 289 EUR dydžio bendro žyminio mokesčio viešųjų pirkimų bylose, pareiškiant ieškinį turėtų būti mokami tokio dydžio žyminiai mokesčiai: mažos vertės pirkimuose – 300 EUR, o po laimėjusio pasiūlymo nustatymo, 350 EUR; supaprastintuose pirkimuose – 1.000 EUR, o po laimėjusio pasiūlymo nustatymo, 2.000 EUR; tarptautiniuose pirkimuose – 3.000 EUR, o po laimėjusio pasiūlymo nustatymo, 5.000 EUR.

Ši apžvalga yra tik informacinio pobūdžio ir išsamiai gali neatspindėti visų teisinio reglamentavimo aspektų. Dėl išsamios konsultacijos teisiniais klausimais maloniai prašome kreiptis žemiau nurodytais kontaktais.

LEIDINIO BENDRAAUTORIAI:

Vaidas Radvila

Vyr. teisininkas, Praktikos grupės vadovas

Tel.: +370 5 2487467

El. p. vaidas.radvila@leadell.com

Vilma Platelienė

Vyr. teisininkė

Tel.: +370 5 2487467

El. p. vilma.plateliene@leadell.com

Aik Kancinian

Teisininkas

Tel.: +370 5 2487467

El. p. aik.kancinian@leadell.com

Tautvydas Vedrickas

Teisininko asistenta

Tel.: +370 5 2487467

El. p. tautvydas.vedrickas@leadell.com