Naujienos

I. TEISĖS NAUJIENŲ APIBENDRINIMAS (2023 m. vasaris)

• 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo Vilniaus komercinio arbitražo teismo (VKAT) arbitražo procedūros reglamento (Reglamentas) pakeitimai.

• 2023 m. sausio 1 d. ir vasario 1 d. įsigaliojo LR pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTFP) įstatymo straipsnių pakeitimai.

• 2023 m. kovo 23 d. LR Seime, skubos tvarka, bus svarstoma dėl LR tarptautinių sankcijų įstatymo (TSĮ) Nr. XIV-1020 pakeitimo įstatymo, LR BK 123¹ pakeitimo įstatymo, LR ANK 29, 515, 589 str. ir priedo pakeitimo įstatymo ir LR ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektų.

 II. TEISMŲ PRAKTIKOS APIBENDRINIMAS (2023 m. vasaris)

• LAT 2023-02-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-611/2023 išsprendė klausimą dėl galimybės nukreipti skolos išieškojimą į lėšas, skolininko gautas iš savivaldybės administracijos ir skirtas projektui įgyvendinti.

• LAT 2023-02-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023 išsprendė klausimą dėl netesybų priteisimo.
• LAT 2023-02-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-381/2023 išsprendė klausimą dėl antstolio įpareigojimo grąžinti neteisėtai iš skolininkės sąskaitos nurašytas lėšas.

I. TEISĖS NAUJIENŲ APŽVALGA

1.1 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo Vilniaus komercinio arbitražo teismo (VKAT) arbitražo procedūros reglamento (Reglamentas) pakeitimai.

Esminiai Reglamento pakeitimai, įsigalioję 2023 m. sausio 1 d.:

Pirma, nustatomas naujas proceso dalyvis –finansuotojas, kuris apibrėžiamas kaip „arbitražo bylos šalimi nesantis asmuo, teikiantis finansavimą arbitražo bylos šaliai arbitražo išlaidoms padengti ir turintis suinteresuotumą bylos baigtimi“.

Antra, Reglamentas papildomas 5¹ str., kuris įtvirtina pareigą ne vėliau kaip per 7 dienas nuo sutarties su finansuotoju (-ais) sudarymo informuoti VKAT sekretoriatą, arbitražo teismą ir bylos šalis apie tokios sutarties sudarymo faktą ir finansuotoją (-us).

Šaliai atskleidus informaciją apie sutarties su finansuotoju (-ais) sudarymą:

• iki arbitražo teismo sudarymo – VKAT sekretoriatas apie tai praneša arbitrams dėl interesų konflikto su finansuotoju patikrinimo (Reglamento 5¹ 2 d., 18 str. 2 d.).
• po arbitražo teismo sudarymo – kiekvienas arbitras turi per 15 dienų nuo tokio atskleidimo raštu pranešti apie visas aplinkybes, galinčias kelti pagrįstų abejonių dėl jo nepriklausomumo ar šališkumo. Taip pat arbitražo teismas arba VKAT sekretoriatas gali reikalauti šalies pateikti papildomą informaciją (Reglamento 5¹ 3 d.).

Trečia, Reglamento 7 str. 2 d. keičiama papildant, jog nuo šiol ne tik už kiekvieną VKAT pateiktą ieškinį (pranešimą apie arbitražą) ieškovas privalo iš anksto (avansu) sumokėti arbitravimo rinkliavą, bet ir atsakovas už pateiktą priešieškinį.

Ketvirta, pakeitimu papildyta arbitražo rinkliavų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos norma. Nuo šiol VKAT pirmininkas, bet kuriuo arbitražinio nagrinėjimo metu, gali perskaičiuoti arbitravimo rinkliavos dydį ne tik dėl padidėjusių arbitražo išlaidų ar padidėjusių pareikštų reikalavimų sumos, bet ir dėl ginčo sudėtingumo (Reglamento 13 str. 2 d.).

Penkta, tais atvejais, kai šalys nėra sutarusios kitaip, nuo šiol nereikia bet kurios šalies prašymo skiriant arbitrą – arbitrą skiria VKAT pirmininkas (Reglamento 17 str. 1 d. 1 p.).

Šešta, Reglamentas papildytas 21¹ str., kuris įtvirtina galimybę sujungti arbitražo bylas. Iki šiol tokia galimybė tiesiogiai Reglamente nebuvo aptarta.

Šalies prašymas dėl bylų sujungimo gali būti pateikiamas ne vėliau, kaip jos pirmasis pranešimas kiekvienoje kitoje keliamoje arbitražo byloje, kurią prašoma sujungti, nebent kitos šalys neprieštarautų (Reglamento 21¹ str. 2 d.).

Nauju reguliavimu įtvirtinamas arbitražo bylų sujungimo mechanizmas. Arbitražo bylos nuo šiol yra sujungiamos į tą arbitražo bylą, kuri buvo ankščiausiai iškelta (pateiktas ieškinys arba pranešimas apie arbitražą), nebent visos sujungiamų arbitražo bylų šalys nusprendžia kitaip. Jei neįmanoma nustatyti, kuri byla iškelta anksčiausiai, nusprendžia VKAT pirmininkas atsižvelgdamas į ginčo aplinkybes (Reglamento 21¹ str. 4 d.).

Arbitražo bylą sujungus su kita arbitražo byla – vėlesnėse arbitražo bylose paskirtų arbitrų įgaliojimai pasibaigia (Reglamento 20 str. 1 dalis).

Septinta, Reglamente įtvirtinamas naujas užstato arbitražo išlaidoms užtikrinti reguliavimas įtvirtinant naują Reglamento 34¹ str., kuris taip pat papildo ir V skyriaus pavadinimą, pakeičiant į „Laikinosios apsaugos priemonės ir užstatas arbitražo išlaidoms užtikrinti“.

Reglamento 34¹ str. 1 d. įtvirtina užstato arbitražo išlaidoms užtikrinti reguliavimą, kuriuo nustatoma, jog išimtiniais atvejais šalies prašymu ir išklausęs šalių nuomones, VKAT gali įpareigoti kitą šalį pateikti užstatytą arbitražo išlaidoms užtikrinti bet kokiu būdu, kurį arbitražo teismas laiko tinkamu.

Arbitražo teismas šalies reikalavimo nagrinėjimo sustabdymo arba ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimą išsprendžia priimdamas nutartį arba dalinį sprendimą (Reglamento 34¹ str. 4 d.). O jeigu šalis nevykdo arbitražo teismo nutarties ar dalinio sprendimo dėl užstato arbitražo išlaidoms užtikrinti pateikimo – arbitražo teismas gali visa apimtimi ar iš dalies sustabdyti tokios šalies reikalavimų nagrinėjimą arba palikti ieškinį nenagrinėtą (Reglamento 34¹ str. 3 d.).

1.2. 2023 m. sausio 1 d. ir 2023 m. vasario 1 d. įsigaliojo LR pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTFP) įstatymo straipsnių pakeitimai.

Nuo sausio 1 d. įsigalioja PPTFP 9 str. 1 d. 6 ir 9 p. pakeitimai, kuriais griežtinama klientų identifikavimo, atliekant finansines operacijas, riba. Klientai turės būti identifikuojami, kai operacijų suma bus lygi ar viršys 700 Eur (iki pakeitimo buvo nustatyta 1 000 Eur suma).

Nuo vasario 1 d. įsigalioja PPTFP papildomas 25³ , kuriuo nustatoma pareiga juridinių asmenų registro tvarkytojui viešai skelbti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdančių asmenų sąrašą. Šiuo straipsniu yra siekiama suteikti daugiau skaidrumo kriptoturto paslaugų teikėjų rinkai.

1.3. 2023 m. kovo 23 d., LR Seime, skubos tvarka bus svarstoma dėl LR tarptautinių sankcijų įstatymo (TSĮ) Nr. XIV-1020 pakeitimo įstatymo, LR BK 123¹ pakeitimo įstatymo, LR ANK 29, 515, 589 str. ir priedo pakeitimo įstatymo ir LR ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektų.

Esminiai svarstomi pakeitimai:

Pirma, bus svarstoma dėl LR TSĮ 13 str. tikslinimo, kuris nurodytų, jog „juridiniai asmenys už šio įstatymo pažeidimus atsako pagal šį įstatymą, jei juridinių asmenų padaryti pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės“. Toks pakeitimas yra siūlomas, kadangi šiuo metu TSĮ nėra nustatyta atsakomybė juridiniams asmenims už tarptautinių sankcijų pažeidimus.

Antra, bus svarstoma dėl LR BK 123¹ str. ir LR ANK 515 str. papildymo, nustatant, kad bausmė gali būti skiriama ne tik už tarptautinių sankcijų, bet ir už LR įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus.

LR ANK 515 str. siūloma papildyti:

• skiriant baudą ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Siūlomas baudos dydis yra nuo 600 iki 6 000 Eur. Pakeitimu nesiūloma keisti pirmą kartą padariusių atitinkamą administracinį nusižengimą reglamentavimo.
• 2 dalimi, kuri nustatytų, jog pakartotinio nusižengimo padarymo atveju asmenims užtrauktų baudą nuo 2 000 iki 6 000 Eur, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 4 000 iki 6 000 Eur.
• 3 dalimi, kuri nustatytų, kad tiek pirmą kartą, tiek pakartotinai pažeidusiam LR įgyvendinamas tarptautines sankcijas asmeniui gali būti skiriamas turto konfiskavimas.

II. TEISMŲ PRAKTIKOS APŽVALGA  

2.1. LAT 2023-02-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-611/2023 išsprendė klausimą dėl galimybės nukreipti skolos išieškojimą į lėšas, skolininko gautas iš savivaldybės administracijos ir skirtas projektui įgyvendinti.

Faktinės aplinkybės:

Antstolis kreipėsi į teismą prašymas išaiškinti CPK 668 str. 3 d. nuostatos taikymą atliekant išieškojimo veiksmus iš lėšų, kurias skolininkui (VšĮ Krepšinio klubo „Lietkabelis“) skyrė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos sudarytos Sporto organizacijų projektų įgyvendinimo trimetės (2020-2022 m.) programos finansavimo sutarties pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad antstoliui draudžiama areštuoti ar vykdyti išieškojimą iš lėšų, gautų iš savivaldybės administracijos pagal sudarytą finansavimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais. Teismai nurodė, kad skolininkui skirtos lėšos yra tikslinės, skirtos projektams ir juose nustatytiems tikslams įgyvendinti, todėl nagrinėjamu atveju jos prilyginamos bendrojo finansavimo lėšoms remiamam projektui vykdyti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išaiškinimai:

CPK 668 str. 3 d. nustatyta, kad išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu ES teisės aktuose ar LR tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip ES ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Šis draudimas išieškoti netaikomas, kai remiamo projekto vykdymą kontroliuojančių institucijų iniciatyva lėšos išieškomos, nes buvo panaudotos pažeidžiant ES, LR teisės aktus ar tarptautines sutartis arba sutartis dėl šių lėšų suteikimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atlikęs CPK 668 str. 3 d. analizę, nurodė, jog „normoje įtvirtintas draudimas išieškoti lėšas gali būti taikomas, jeigu nustatoma, kad: 1) skolininkas vykdo remiamą projektą ir šio projekto vykdymo laikotarpis nėra pasibaigęs; 2) projektas kaip remiamas turi būti įtvirtintas Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse; 3) lėšos, į kurias siekiama nukreipti išieškojimą, turi būti gautos kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Tik esant visų šių sąlygų visumai gali būti taikomas minėtoje normoje įtvirtintas išieškojimo draudimas.“

Kasacinis teismas pažymėjo, jog CPK tiesiogiai nenustato, kokie projektai yra remiami ir kokie remiami projektai įtvirtinti ES teisės aktuose ar tarptautinėse sutartyse. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant dėl CPK 668 str. 3 d. taikymo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar konkretus remiamas projektas yra įtvirtintas ES teisės aktuose ar tarptautinėje sutartyje, taip pat nustatyti konkretų taikytiną ES teisės aktą ar tarptautinę sutartį.

Remdamasis teismų praktika LAT nurodė, kad CPK 668 str. 3 dalyje nustatyti du saugomų lėšų tipai: ES ar kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos, skirtos projektui vykdyti, ir bendrojo finansavimo lėšos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad bendrojo finansavimo lėšos yra visos lėšos, tiek ES fondų lėšos, tiek nacionalinės lėšos, projekto vykdytojo lėšos, skirtos finansuojamam projektui įgyvendinti

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, papildydamas teismų praktiką, pažymėjo, kad „bendrojo finansavimo lėšomis gali būti pripažįstamos iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų mokamos lėšos, jeigu jos mokamos kaip dalis Europos Sąjungos teisės aktuose ar tarptautinėse sutartyse nurodytų remiamų projektų finansavimo, jeigu nustatomos visos kitos pirmiau aptartos lėšų, kurioms išieškoti taikomas draudimas, sąlygos.“

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pateikė išvadą, jog remiami projektai, finansuojami tik Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis, jeigu jie nėra nurodyti ES teisės aktuose ar LR pasirašytose tarptautinėse sutartyse, negali būti kvalifikuojami kaip patenkantys į CPK 668 str. 3 d. nustatytą išimtį, t. y. į pastarųjų projektų vykdymo metu gautas lėšas išieškotojai gali nukreipti savo išieškojimo reikalavimus.

Nagrinėjamos bylos atveju nebuvo nustatyta, kad projektas būtų nurodytas ES

teisės aktuose ar Lietuvos tarptautinėse sutartyse, kad jis bent iš dalies būtų finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis, todėl teisėjų kolegija nusprendė, kad CPK 668 str. 3 d. įtvirtinti ribojimai negalėjo būti taikomi.

LAT, išnagrinėjęs bylą, panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priėmė naują sprendimą, kad pagal CPK 668 str. 3 d. nedraudžiama areštuoti ar vykdyti išieškojimo iš skolininko lėšų, gautų iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos pagal Sporto organizacijų projektų įgyvendinimo trimetės (2020–2022 m.) programos finansavimo sutartį.

2.2. LAT 2023-02-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023 išsprendė klausimą dėl netesybų priteisimo.

Faktinės aplinkybės:

Ieškovas, susidomėjęs bendrovės akcijų įsigijimu, iš pradžių nusprendė ištirti bendrovės veiklą ir jos finansinius rodiklius. 2020-01-20 šalys sudarė preliminariąją sutartį dėl bendrovės visų akcijų pirkimo ir pardavimo už 1 Eur. Atsakovas, būdamas vieninteliu bendrovės akcininku, kuriam priklauso visos bendrovės akcijos, neatskleidė ieškovui reikšmingos informacijos apie bendrovę / pateikė ieškovui žinomai klaidingą informaciją, siekdamas sudaryti įspūdį, kad bendrovės finansinė būklė yra geresnė, nei yra iš tiesų.

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo sutartinę baudą – 25 000 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nurodydamas, kad atsakovas, pateikdamas neteisingus pareiškimus ir garantijas apie bendrovės veiklą, iš esmės pažeidė preliminariąją sutartį, todėl privalo sumokėti sutartyje nustatytas netesybas.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas prašomų priteisti netesybų (baudos) dydžio neginčijo, tenkino ieškovo reikalavimą ir priteisė preliminariojoje sutartyje nustatytas netesybas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, jog netesybos gali būti mažinamos ir teismo iniciatyva, be kita ko, nusprendė, kad ieškovas neįrodė, jog dėl neįvykusio akcijų pirkimo–pardavimo sandorio jis patyrė nuostolių, o ir negalėjo jų patirti dėl itin mažos sandorio vertės (1 Eur), todėl sumažino netesybas iki 0 Eur ir ieškinį dėl netesybų priteisimo atmetė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išaiškinimai:

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, pažymėjo, kad vienas iš netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius.

Šalims sutartyje susitarus dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan.

Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į įstatymo teismui suteiktą teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio, nurodo, jog CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nustatytos teismo teisės mažinti netesybų ribas – netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnė už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Kasacinio teismo suformuota praktika nurodo, jog „tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas.“

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija padarė išvadą, nurodant, jog žemiausioji netesybų mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Tai reiškia, kad mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta.

Bendroji taisyklė, kad apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, kyla iš netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio. Tačiau tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad „tuo atveju, kai teismo iniciatyva kyla netesybų mažinimo klausimas, teismas turi sudaryti sąlygas šalims pateikti įrodymus, pagrindžiančius kreditoriaus patirtus realius nuostolius, tam, kad galėtų įvertinti, ar netesybos mažintinos ir, jei mažintinos, tai iki kurios ribos“.

Teisėjų kolegija konstatavo, jog apeliacinio teismui savo iniciatyva sumažinus netesybų dydį iki 0 Eur, ieškovui nebuvo suteikta galimybė pateikti įrodymus dėl realių nuostolių ir pagrįsti protingą netesybų dydį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikintas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

2.3. LAT 2023-02-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-381/2023 išsprendė klausimą dėl antstolio įpareigojimo grąžinti neteisėtai iš skolininkės sąskaitos nurašytas lėšas.

Faktinės aplinkybės:

Antstoliui, vykdant išieškojimą kelių išieškotojų naudai, į antstolio depozitinę sąskaitą iš skolininkės banko sąskaitos buvo pervesta 3 063,88 Eur suma. Antstolis priėmė patvarkymą dėl šios sumos paskirstymo ir dalį jos (7,70 Eur ir 1060,23 Eur sumas) pervedė išieškotojams, taip pat tam tikrą sumą įskaitė kaip vykdymo išlaidų apmokėjimą bei atlygį antstoliui.

Skolininkė pateikė antstoliui skundą dėl jo veiksmų, prašydama grąžinti visą 3 063,88 Eur sumą. Skolininkė nurodė, kad tai nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos, iš kurių ieškojimas nėra galimas, todėl ji nustatytu terminu registruota pašto siunta išsiuntė antstoliui prašymą grąžinti šias lėšas, pridėdama jų kilmę patvirtinančius duomenis.

Antstolis, nurodydamas, kad per nustatytą terminą negavo nurašytų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, netenkino skundo. Skolininkė kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti antstolį grąžinti nurašytą 3 063,88 Eur sumą į jos banko sąskaitą.

Pirmosios instancijos teismas atmetė skundą, nenustatęs neteisėtų antstolio atliktų priverstinio vykdymo veiksmų nurašant nurodytas lėšas. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą ir panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį bei įpareigojo antstolį grąžinti visą iš skolininkės sąskaitos nurašytą sumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išaiškinimai:

LAT atkreipė dėmesį, kad nurodytos lėšos buvo ne tik nurašytos iš skolininkės sąskaitos ir pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą, bet dalis jų buvo paskirstytos bei išmokėtos išieškotojams.

CPK 513 str. 1 d. nustatyta, kad patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba įpareigoja antstolį veiksmą atlikti.

Kasacinis teismas dėl CPK 513 str. 1 d. normos taikymo yra išaiškinęs, kad skundo patenkinimas ir atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso grąžinimą į iki pažeidimo buvusią situaciją (restitutio in integrum) bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą. Tačiau antstolio veiksmų neteisėtumo konstatavimas ir antstolio atlikto veiksmo panaikinimas ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje savaime nereiškia asmens pažeistos teisės visa apimtimi apgynimo. Išieškotojui pagal vykdomąjį dokumentą pervestų pinigų grąžinimas yra neįmanomas nenuginčijus išieškojimo pagrindą sudarančio vykdomojo dokumento.

Esant galiojančiam vykdomajam dokumentui, t. y. teisėtam išieškojimo išieškotojo naudai pagrindui ir pervestos sumos priklausymo nuosavybės teise šiam išieškotojui faktui, ypatingosios teisenos tvarka negali būti sprendžiamas klausimas dėl pervestos sumos grąžinimo iš išieškotojo valdymo. Ginčijant išieškotojo nuosavybės teisę ir valdymo teisėtumą skolininko teisės galėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka. Be to, įstatymo leidėjo yra įtvirtinta galimybė reikšti ieškinį ir dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Tuo remdamasi, teisėjų kolegija pažymėjo, kad ypatingosios teisenos procese nutartimi konstatuodamas antstolio veiksmų neteisėtumą ir taikydamas CPK 513 str. nuostatas bei įgyvendindamas restitutio in integrum principą, teismas gali įpareigoti antstolį grąžinti tik jo depozitinėje sąskaitoje esančias (t. y. jau išieškotas iš skolininko, bet dar nepaskirstytas ir neišmokėtas išieškotojui) lėšas, taip pat antstoliui paskirstytas bei išmokėtas vykdymo išlaidas, įskaitant atlygį antstoliui, kadangi iš neteisėtų antstolio veiksmų negali kilti antstolio teisė gauti vykdymo išlaidų atlyginimą.

Tuo tarpu, antstolio patvarkymo, kuriuo iš skolininko išieškotos lėšos paskirstomos ir išmokamos išieškotojui, sukuriamos teisinės pasekmės (išieškotojas tampa jam pagal vykdomąjį dokumentą išmokėtų lėšų savininku) lemia, kad antstolis neturi objektyvios galimybės pašalinti pažeidimą tokiu būdu, kad būtų atkurta iki pažeidimo buvusi padėtis. Antstolio įpareigojimas pašalinti padarytą pažeidimą ir grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas, kurios jau išmokėtos išieškotojui, iš esmės reikštų antstolio pareigą savo sąskaita įvykdyti skolininko prievolę ar jos dalį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad, esant galiojantiems vykdomiesiems dokumentams ir dalies iš skolininkės sąskaitos nurašytos sumos priklausymo nuosavybės teise išieškotojams faktui, šioje, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje, byloje negali būti sprendžiama dėl grąžinimo skolininkei šios dalies lėšų (7,70 Eur ir 1060,23 Eur sumų) iš išieškotojų valdymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakeitė apeliacinės instancijos teismo nutartį, įpareigodamas antstolį grąžinti pervestų lėšų dalį – sumą, įskaitytą kaip vykdymo išlaidų apmokėjimą bei atlygį antstoliui.

Teisės naujienų apžvalgą parengė  Aistė Stankūnaitė, teisininko padėjėja, LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontora