Naujienos

I. TEISĖS NAUJIENŲ APIBENDRINIMAS (2022-06)

• 2022-06-28 priimti du Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) pakeitimų įstatymai, kuriais įtvirtinti nuo š. m. rugpjūčio 1 d., nuo š. m. lapkričio 1 d. ir nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliosiantys DK pakeitimai.

• Nuo š. m. liepos 1 d. Lietuvoje pradedamas taikyti 2020-11-25 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1784 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse, kuriuo nustatoma palengvinta dokumentų įteikimo procedūra.

• 2022-06-23 priimtas naujas Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas, kuriuo nustatyti asmenų tarpusavio atsiskaitymų ir mokėjimų pagal sandorius grynaisiais pinigais ribojimo atvejai.

II. TEISMŲ PRAKTIKOS APIBENDRINIMAS (2022-06)

• LAT 2022-06-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-943/2022 išsprendė klausimą dėl nekilnojamojo turto vystytojo pareigos pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą būsto pirkėjams.

I. TEISĖS NAUJIENŲ APŽVALGA

• 2022-06-28 priimti du Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) pakeitimų įstatymai, kuriais įtvirtinti nuo š. m. rugpjūčio 1 d., nuo š. m. lapkričio 1 d. ir nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliosiantys DK pakeitimai.

Esminiai DK pakeitimai, įsigaliosiantys 2022 m. rugpjūčio 1 d.:

Pirma, su darbo santykiais susijusi informacija darbuotojui, kuris yra užsienietis, turės būti išdėstyta ir lietuvių kalba, ir kita kalba, kuri yra suprantama tokiam darbuotojui (DK 25 str. 2 d.). Informaciją, kuri turės būti pateikiama abiem kalbomis, apima: darbo sutartis, pareigybės aprašymai bei dokumentacija, susijusi su tvarką darbovietėje nustatančiomis teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais (DK 25 str. 3 d.).

Antra, papildytas susitarimo dėl išbandymo teisinis reglamentavimas (DK 36 str.). Jei terminuota darbo sutartis bus sudaroma trumpesniam negu šešių mėnesių laikotarpiui, išbandymo terminas turės būti proporcingas šios sutarties terminui (atitinkamai trumpesnis negu trys mėnesiai) (DK 36 str. 2 d.). Pažymėtina, jog ši nuostata bus taikoma darbo sutartims, sudarytoms po 2022-08-01.

Trečia, papildytas informacijos, kurią darbdavys turi suteikti darbuotojui iki darbo pradžios, sąrašas (DK 44 str.). Įstatymo pakeitimais nustatyta, jog iki darbo pradžios darbdavys privalo darbuotojui papildomai pateikti šią informaciją:

• išbandymo termino, jei dėl jo sulygta, trukmė ir sąlygos;
• darbo sutarties pasibaigimo tvarka;
• viršvalandžių nustatymo ir apmokėjimo už juos tvarka;
• jei taikoma, darbo (pamainos) keitimo tvarka;
• teisė į mokymo paslaugas, jei darbdavys šią teisę suteikia;
• socialinio draudimo institucijų, gaunančių su darbo santykiais susijusias socialinio draudimo įmokas, pavadinimas;
• informacija apie kitą darbdavio teikiamą su socialiniu draudimu susijusią apsaugą, jei darbdavys už tai atsakingas.

Pažymėtina, jog darbdavys dokumente, kuriame pateikiama aukščiau minima informacija, gali pateikti nuorodas į atitinkamas sritis reglamentuojančias darbo teisės nuostatas (DK 44 str. 3 d.).

Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog darbuotojams, įdarbintiems iki 2022-07-31, aukščiau nurodytą informaciją darbdavys turės pateikti, jeigu gaus darbuotojo prašymą.

Ketvirta, papildytas darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių reglamentavimas (DK 55 str.). Įstatymo pakeitimais numatoma, jog šiuo metu galiojantis 20-ties kalendorinių dienų įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminas gali būti sutrumpinamas arba netaikomas, jeigu darbdavys su tuo sutinka (DK 55 str. 1 d.). Taip pat, numatoma teisė darbuotojui atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per 3 dienas, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis jau yra nutraukta (DK 55 str. 2 d.).

Penkta, įstatymo pakeitimais įtvirtinta papildoma pareiga darbdaviui iš anksto pateikti darbuotojui informaciją apie valstybę, į kurią bus vykstama, jeigu darbuotojas turės vykti į ilgiau nei 28 dienas trunkančią komandiruotę (DK 107 str. 6 d.).

Šešta, įstatymo pakeitimais taip pat įtvirtinta, jog darbdavys privalo tenkinti prašymą dirbti darbuotojo pageidaujamu darbo laiko režimu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, darbuotojas, pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti (prižiūrėti) šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesudarytų darbdaviui per didelių sąnaudų (DK 113 str. 1 d.).

Septinta, įstatymu įtvirtinta naujovė – nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. darbdavys privalo suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jei darbuotojo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti (DK 137 str. 3 d.). Tačiau, pažymėtina, jog įstatymas palieka galimybę darbo sutarties šalims susitarti dėl tokio darbo laiko perkėlimo į kitą darbo dieną (pamainą)  nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų (DK 137 str. 3 d.).

Aštunta, įstatymu įtvirtinta naujovė – darbuotojams, kurie augina vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (DK 138 str. 3 d.).  Taip pat, darbuotojams, kurie augina du vaikus iki 12 metų, kai vienas arba abu vaikai turi negalią – suteikiamos dvi dienos per mėnesį (anksčiau galiojęs teisinis reglamentavimas numatė 1 dieną) (DK 138 str. 3 d.).

Esminiai DK pakeitimai, įsigaliosiantys 2022 m. lapkričio 1 d.:

Pirma, įstatymas papildytas naujovėmis dėl psichologinio smurto darbe (DK 30 str.). Įtvirtinamas smurto ir priekabiavimo, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties apibrėžimas. Tokiu smurtu laikomas bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala (DK 30 str. 2 d.).

Taip pat, apibrėžiama, kur yra draudžiamas aukščiau nurodytas smurtas bei priekabiavimas: darbo vietose, pertraukų metu, su darbu susijusių išvykų, kelionių, mokymų, renginių ar socialinės veiklos metu; su darbu susijusio bendravimo, įskaitant bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu; darbdavio suteiktame būste; pakeliui į darbą ar iš darbo (DK 30 str. 2 d. 1-6 p.).

Taip pat, darbdaviams nustatomos papildomos pareigos: imtis smurto ir priekabiavimo šalinimo priemonių; nustatyti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką bei supažindinti su ja darbuotojus; organizuoti darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje (DK 30 str. 3 d.).

Be to, darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 50, bus privaloma patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir įgyvendinti (DK 30 str. 4 d.).

Antra, įstatymo reglamentavimas pakeičiamas sumažinant kompensacijos dydį darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu. Šiuo metu galiojantis reglamentavimas numato, jog už aukščiau nurodyto pobūdžio darbą gali būti mokama 50 procentų dydžio bazinio darbo užmokesčio kompensacija. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. – kompensacija negalės būti didesnė negu 30 procentų (DK 144 str. 8 d.).

Esminis DK pakeitimas, įsigaliosiantis  2023 m. sausio 1 d.: bus numatoma galimybė 30-ties dienų trukmės tėvystės atostogas, kurios suteikiamos po vaiko gimimo iki jam sueina 1 metai arba per mėnesį nuo įvaikinimo, skaidyti į dvi dalis (DK 133 str. 1-2 d.).

• Nuo š. m. liepos 1 d. Lietuvoje pradedamas taikyti 2020-11-25 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1784 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (Reglamentas), kuriuo nustatoma palengvinta dokumentų įteikimo procedūra.

Reglamentas taikomas civilinėse ir komercinėse bylose. Pasinaudojant Reglamentu  galės būti įteikiami teisminiai bei neteisminiai dokumentai adresatams, esantiems kitoje ES valstybėje narėje.

Dokumentų įteikimas vyks per perduodančias ir gaunančias agentūras per e-CODEX sistemą. Perduodančios agentūros – tai visi bendrosios kompetencijos teismai, kurie nagrinėja civilines ir komercines bylas. Gaunančios agentūros – tai valstybės narės paskirtos institucijos ar kiti asmenys, kompetetingi priimti teisminius ar neteisminius dokumentus iš kitos valstybės narės (Lietuvoje gaunančia agentūra paskirti Lietuvos antstolių rūmai).

Jeigu dokumentai turi būti antspauduojami arba pasirašomi, tam gali būti naudojami „kvalifikuoti elektroniniai spaudai“ arba „kvalifikuoti elektroniniai parašai“.

Perduodanti agentūra kartu su prašomu perduoti dokumentu turi pateikti Reglamentu nustatytos formos prašymą, kuris užpildomas valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialia kalba arba kita kalba, kurią ta valstybė narė yra nurodžiusi kaip priimtiną (Lietuvoje – galimos lietuvių ir anglų kalbos).

Teisminių dokumentų perdavimo ir įteikimo procedūra: gavusi dokumentą, gaunančioji agentūra išsiųs patvirtinimą perduodančiai agentūrai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo gavimo. Tuomet, gaunančioji agentūra arba pati įteiks dokumentą arba paves įteikti jį kitiems subjektams pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę. Reglamentu taip pat nustatoma, jog gaunančioji agentūra turi imtis visų priemonių, kad dokumentas būtų įteiktas kuo skubiau, bet nė vėliau kaip per 1 mėnesį nuo jo gavimo.

Taip pat, numatoma galimybė adresatui atsisakyti priimti įteiktiną dokumentą atvejais, kai dokumentas nėra parengtas arba išverstas į kalbą, kurią adresatas supranta arba į valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialią kalbą. Šiais pagrindais atsisakyti priimti dokumentą adresatas gali dokumento įteikimo metu arba per 2 savaites nuo įteikimo, pateikiant Reglamente nustatytos formos rašytinį pareiškimą dėl atsisakymo priimti dokumentą gaunančiai agentūrai.

• 2022-06-23 priimtas naujas Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas, kuriuo nustatyti asmenų tarpusavio atsiskaitymų ir mokėjimų pagal sandorius grynaisiais pinigais ribojimo atvejai.

Naujas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas įsigalios nuo 2022-11-01.

Įstatymas taikomas fizinių ir juridinių, Lietuvoje bei užsienyje esančių asmenų atsiskaitymams ir bet kokiems kitiems mokėjimams pagal sandorius Lietuvoje (2 str.).

Įstatymu nustatyta, jog atsiskaitymai ir bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius galės būti atliekami grynaisiais pinigais, tik jeigu jie neviršys 5 000 EUR sumos arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Taip pat, įstatymas numato, jog bendra dalimis atliktų mokėjimų pagal sandorį suma grynaisiais taip pat negali viršyti 5 000 EUR, o jeigu sandoris yra ilgalaikis ir pagal jį atsiskaitoma periodiškai, tuomet, mokėjimai grynaisiais gali būti atliekami tik iki kol pasieks 5 000 EUR sumą (4 str.).

Pažymėtina, jog įstatymu taip pat nustatyta, jog pagal sandorius, kurie yra sudaryti iki 2022-10-31, tarpusavio atsiskaitymai grynaisiais pinigais galės būti baigiami pagal teisės normas, galiojusias iki įstatymo įsigaliojimo (8 str. 3 d.).

Įstatymas taip pat numato ir išimtis, kai ribojimai dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais nebus taikomi (4 str. 2 d.):

• jeigu kituose įstatymuose yra nustatyti atvejai, kuriais tarpusavio atsiskaitymai ar bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius turi būti atliekami tik negrynaisiais pinigais arba bendra jų suma yra kitokio dydžio, negu nustatyta šiuo įstatymu;
• jeigu tarpusavio atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius atliekami per įstatymuose nustatytus mokėjimo paslaugų teikėjus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas;
• jeigu tarpusavio atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant. Tačiau apie tokius atvejus juos gaunančiam asmeniui bus privaloma pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai per 10 dienų nuo mokėjimų gavimo.

Kartu su šiuo įstatymu artimiausiu metu Administracinių nusižengimų kodekse turės būti nustatytos baudos už įstatymo pažeidimus.

II. TEISMŲ PRAKTIKOS APŽVALGA

• LAT 2022-06-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-943/2022 išsprendė klausimą dėl nekilnojamojo turto vystytojo pareigos pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą būsto pirkėjams.

Faktinės aplinkybės:

Atsakovė, nekilnojamojo turto vystytoja UAB „VALOR LT“ įgyvendino daugiabučio namo statybos projektą ir pardavė butus pirkėjams.

Turto pirkėjai (savininkai) buvo nurodę išryškėjusius namo statybos darbų trūkumus, tačiau atsakovė, net ir po to, kai buvo įregistruotas pilnas statinio baigtumas ir statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti – neišdavė garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinančio dokumento.

Turto pirkėjai (butų savininkai) kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydami įpareigoti atsakovę pateikti užtikrinimą dėl ne mažesnės sumos kaip 5 proc. visos pastato statybos kainos šio pastato garantinio laikotarpio defektams šalinti.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškovų reikalavimus patenkino. Atsakovė pateikė kasacinį skundą, kuriuo ginčijo savo kaip nekilnojamojo turto vystytojos statusą ir nurodė, jog pareigą suteikti įstatyme nustatytas garantijas yra įvykdžiusi, perleisdama ieškovams (butų įgijėjams) teisę kreiptis į rangovą tiesiogiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išaiškinimai:

Dėl nekilnojamojo turto vystytojo pareigos statinio (jo dalies) įgijėjams pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinantį dokumentą

LAT netenkino atsakovės kasacinio skundo ir nurodė, jog galiojantis teisinis reglamentavimas įtvirtina rangovo pareigą pateikti statytojui (užsakovui) dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių pagal rangos sutartį įvykdymas. Tokią pačią pareigą pateikti nurodytą dokumentą turi nekilnojamojo turto vystytojas statinio (jo dalies) (išskyrus nesudėtingąjį statinį (jo dalį) įgijėjams.

Rangovas kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas. Šis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui). Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 3 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos (Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalis).

Nekilnojamojo turto vystytojas atsako statinio (jo dalies) įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Užtikrindamas šį reikalavimą, nekilnojamojo turto vystytojas turi pateikti statinio (jo dalies) (išskyrus nesudėtingąjį statinį (jo dalį) įgijėjui dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Šis dokumentas nekilnojamojo turto vystytojo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statinio (jo dalies) įgijėjui. Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 3 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos. Šis reikalavimas nepanaikina rangovo garantinio laikotarpio prievolių nekilnojamojo turto vystytojui kaip statytojui (užsakovui).

Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės pateikė išaiškinimą, jog nekilnojamojo turto vystytojas visais atvejais turi pareigą pateikti naujo daugiabučio namo butų savininkams, nusipirkusiems butus tiesiai iš vystytojo, taip pat ir iš jau spėjusių perparduoti butus pradinių savininkų, garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, kuriame būtų nurodyta suma, atitinkanti 5 proc. pastato statybos kainos.

Teisės naujienų apžvalgą parengė  Kamilė Žilinskytė, teisininkė, LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontora