Naujienos

I. TEISĖS NAUJIENŲ APŽVALGA

1.1. 2021 m. sausio 29 d. patvirtintas Mokesčių ir kitų mokėjimo įmokų permokos (skirtumo) nepriemokai padengti tarpusavio įskaitymo tvarkos aprašas.
Šis aprašas nustato asmens Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau – VMI) administruojamų mokesčių ir su jais susijusių sumų ar VMI administruojamų nedeklaruojamų mokesčių ar kitų įmokų permokos įskaitymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamų įmokų ir su jomis susijusių sumų mokestinei nepriemokai ar kitoms nesumokėtoms įmokoms padengti ir Fondo valdybos administruojamų įmokų permokos įskaitymo VMI administruojamų mokesčių mokestinei nepriemokai ar kitoms nesumokėtoms įmokoms padengti procedūras.

Plačiau su šiuo aprašu galite susipažinti nuorodoje – Dėl Mokesčių ir kitų mokėjimo įmokų permokos (skirtumo) nepriemokai padengti tarpusavio įskaitymo tvarkos aprašo patvirtinimo (infolex.lt).

1.2. Pokyčiai Juridinių asmenų registro nuostatuose

Pakeistos Juridinių asmenų registro nuostatos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“:

Papildyta nauju 126¹ punktu, kurio ankstesnėje redakcijoje nebuvo:
„126¹. Juridiniai asmenys, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, metinių finansinių ataskaitų rinkinius Registro tvarkytojui teikia ne elektroninio formato rinkiniuose.“

Pakeistas 127.2 papunktis.
Senesnėje redakcijoje buvo nurodyta, jog auditoriaus išvada, jeigu auditas atliktas, ir audito ataskaita, jeigu jos pateikimas Registrui nustatytas įstatymuose; auditoriaus išvada ar audito ataskaita turi būti pasirašyta auditoriaus elektroniniu parašu, patvirtintu kvalifikuotu sertifikatu, kurio duomenys apima pasirašančio asmens specialų atributą – asmens kodą, išskyrus Nuostatų 126 punktuose nurodytus atvejus, kai metinių finansinių ataskaitų rinkiniai Registro tvarkytojui teikiami ne elektroninio formato rinkiniuose. Kadangi nuostatų redakcija buvo papildyta 1261 str., tai šis straipsnio papunktis, prie išimčių atitinkamai buvo papildytas 1261 straipsniu.

Nutarimas yra taikomas teikiant 2021 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių metinių finansinių ataskaitų rinkinius. Juridiniai asmenys, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, turi teisę taikyti šio nutarimo nuostatas teikdami ir 2020 m. sausio 1 d. prasidedančių ataskaitinių laikotarpių metinių finansinių ataskaitų rinkinius.

II. TEISMŲ PRAKTIKOS APŽVALGA

2.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 19 d. civilinė byla Nr. e3K-3-16-421/2021 dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

Faktinės aplinkybės

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl vykdymo proceso privalomojo sustabdymo vadovaujantis CPK 626 straipsnio 2 ir 3 dalimis bei galimybės nukreipti išieškojimą į turtą, kurio atžvilgiu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir dėl išieškojimo į LAP užtikrintą turtą, kadangi nutartyje pateikiama teisės aiškinimo taisyklė yra nauja.

LAT išaiškinimai

Dėl vykdomosios bylos sustabdymo

CPK 626 straipsnis reglamentuoja privalomąjį vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, be kitų atvejų, kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus (2 punktas). Pagal šio straipsnio 3 dalį, kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. Šiuo atveju išieškojimas iš areštuoto turto ar lėšų vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Sprendimų vykdymo instrukcijos 12 punkto 1 dalyje (redakcija, galiojusi Aktų surašymo metu) įtvirtinta bendra taisyklė, kad kito arešto uždėjimas nestabdo turto realizavimo.

Kasacinio teismo praktikoje sistemiškai aiškinant CPK 626 straipsnio nuostatas, tarp jų šio straipsnio 2 dalies 2 punktą 3 dalį, nurodyta, kad tais atvejais, kai skolininko turtas areštuojamas kelis kartus ir skirtingų kreditorių reikalavimams patenkinti, pirmenybė suteikiama pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimams, t. y. sustabdomi turto realizavimo veiksmai pagal ankstesnio kreditoriaus reikalavimą, kai reikalavimą pareiškia pirmesnės eilės kreditorius.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad iš teismų sprendimo turinio matyti, jog šiuo atveju yra aktualios ne CPK 626 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios pagrindus stabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus, o vykdymo proceso nuostatos, kuriose įtvirtinta speciali išieškojimo tvarka ir į kurias nukreipia CPK 626 straipsnio 3 dalis tam atvejui, kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti.

Dėl galimybės nukreipti išieškojimą į turtą, kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės

Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 12 punkto 3 dalį jeigu skolininko turtas yra aprašytas vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus dėl piniginių sumų išieškojimo tos pačios reikalavimų eilės išieškotojams nukreipti į turtą, kuris yra aprašytas taikant laikinąsias apsaugos priemones, galima tik tais atvejais, jeigu skolininkas kito turto neturi ar kito turto nepakanka išieškojimui įvykdyti arba išieškojimą nukreipiant į kitą skolininko turtą būtų pažeista CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatyta išieškojimo iš skolininko turto eilė. Šios normos dispozicija suponuoja, kad ji yra imperatyvi ir jos taikymui, priešingai nei teigia antstolis kasaciniame skunde, neturi teisinės reikšmės, ar žemės sklypo areštas pritaikytas siekiant užtikrinti piniginių reikalavimų įvykdymą, ar pvz., įpareigojimą įvykdyti prievolę natūra.

2.2. 2021 m. vasario 24 d. LAT išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-7-125-378/2021, kurioje Atsakovui neįrodžius, kad jis buvo sumokėjęs perkamo automobilio kainą, buvo nuspręsta iš jo priteisti skolą automobilio pardavėjui ieškovui.

Ieškovas nurodė, kad 2014 m. Vokietijoje jis nupirko automobilį ir atgabeno jį į Lietuvą parduoti atsakovui. Šalys VĮ „Regitra“ užpildė ir pasirašė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Nors ieškovas iš karto negavo pinigų už automobilį, jis perdavė atsakovui automobilio dokumentus, raktelius ir pačią transporto priemonę. Ieškovas teigė, kad atsakovu jis pasitikėjo, nes juos siejo ilgamečiai verslo santykiai, taip pat jie abu žodžiu sutarė dėl mėnesį vėluosiančio apmokėjimo.

Ieškovas, praėjus sutartam laikui ir negavęs apmokėjimo, sutiko šį terminą pratęsti dar kartą iki 2017 m. liepos mėn. Tačiau ir tada negavęs apmokėjimo jis kreipėsi į teismą su prašymu priteisti 20 047,50 Eur skolą bei palūkanas pagal pasirašytą pirkimo–pardavimo sutartį.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nurodydamas, jog ieškovas neįrodė savo teiginių, o apeliacinės instancijos teismas priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino. Šio teismo vertinimu, vien sutarties pasirašymas neįrodė pinigų sumokėjimo fakto. Atsakovas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo pasirūpinti tinkamais įrodymais, patvirtinančiais pinigų sumokėjimo faktą. Atsakovas nepateikė teismui nei pinigų priėmimo kvito, nei bet kokio kito rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad jis atsiskaitė už perkamą transporto priemonę. Atsakovas atsiskaitymo faktą įrodinėjo tik savo paaiškinimais, jog už automobilį jis atsiskaitė grynaisiais pinigais, tačiau nepateikė jokių kitų tai patvirtinančių įrodymų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad svarbu, jog šalys, sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį, joje išreikštų valią ne tik dėl atitinkamos prekės pirkimo ir pardavimo, bet ir dėl atlyginimo už ją.

Pagal CK teisės normas pirmumas suteikiamas šalių susitarimui – kaina turi būti sumokėta per tą terminą, kurį šalys nustatė sutartyje. Kadangi sudarytoje rašytinėje sutartyje kainos sumokėjimo terminas nebuvo nustatytas, tai išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad, sprendžiant dėl kainos sumokėjimo termino, turėjo būti vadovaujamasi CK 6.314 straipsnio 2 dalimi. Joje nustatyta, kad jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti daiktų perdavimo momentu ir, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, pirkėjas privalo iš karto sumokėti visą kainą.

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad sutarties sudarymas ir jos įvykdymas yra dvi skirtingos faktinės aplinkybės, kurios turi būti įrodinėjamos atskirai. Vien aplinkybė, kad pirkėjas turėjo prievolę pardavėjui, savaime nereiškia, kad pirkėjas šią prievolę įvykdė. Kilus ginčui, būtent pirkėjas ir turi šią aplinkybę įrodyti. Tai, kad pardavėjas perdavė daiktą pirkėjui, patvirtina, jog jis įvykdė savo sutartinę prievolę, tačiau tai savaime nereiškia, jog pirkėjas yra įvykdęs savo pareigą sumokėti už perkamą daiktą. Pastarajai aplinkybei įrodyti teismui gali būti teikiamas pakvitavimas kaip prievolės įvykdymo fakto įrodymas, kuris nėra vienintelis leistinas rašytinis įrodymas. Skolininkas, siekdamas įrodyti sumokėjimo faktą, taip pat gali remtis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

2.3. 2021-02-24 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija paskelbė sprendimą byloje Nr. e3K-3-12-403/2021 dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) paviešintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje esančių teiginių, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių asmens garbę ir orumą.

Ieškovas prašė pripažinti, kad viešojoje erdvėje paskleistas teiginys, jog „VSD duomenimis, 2008 m. MG siekiant įsigyti dalį „Alitos“ akcijų, atsirado poreikis turėti „savą žmogų“ Konkurencijos taryboje. Juo tapo dabartinis tarybos narys E. Š. (ieškovas)“, neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą, ir priteisti jam 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad VSD pažymoje pateikti duomenys buvo nutekinti visuomenės informavimo priemonėms be teisėto pagrindo, t. y. iki NSGK sprendimo juos išviešinti priėmimo. Kadangi NSGK buvo atsakingas už parlamentinio tyrimo metu gautos informacijos saugojimą ir tinkamą naudojimąsi ja, todėl pažeidus šią pareigą turi būti sprendžiamas ir valstybės atsakomybės klausimas už ginčo informacijos paskleidimą, jei ši informacija galimai pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus. Taip pat kadangi įstatymas nenustato pareigos NSGK išviešinti tyrimo metu surinktą medžiagą, t. y. nurodyti informacijos, kurios pagrindu šis komitetas darė tam tikras išvadas, šaltinius, todėl kai VSD pažymoje pateikė duomenis apie ieškovą, o NSGK priėmė sprendimą išviešinti ne tik savo išvadą, kurioje nėra duomenų apie ieškovą, bet ir VSD pažymą, NSGK prisiėmė atsakomybę už šių duomenų patikimumą.

Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad VSD pažymoje esantys duomenys apie ieškovą yra pateikti ne kaip juos pateikusio asmens vertinimas, o kaip objektyvus realiai egzistuojantis faktas, žinia.

Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovė, paskleidusi žinią apie ieškovą ir sukėlusi abejonių visų pirma valstybės vadovams, ar ieškovas atitinka einamoms pareigoms keliamus reikalavimus, vėliau pati (šiuo atveju – premjero pavedimu Specialiųjų tyrimų tarnybai) patvirtino, kad ieškovas yra tinkamas toliau eiti pareigas, taigi kad paskleista žinia neatitinka tikrovės.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad visuomenę turi pasiekti teisinga informacija, t. y. arba tikrovę atitinkanti žinia, arba pakankamai pagrįsta nuomonė. Priešingos informacijos teikimas neatitinka viešojo intereso, nes taip visuomenė tik klaidinama, pavyzdžiui, kaip šiuo atveju, keliant nepasitikėjimą valstybe, jos institucijomis ir jose veikiančiais asmenimis, kurių veiklos tikslas yra ginti ir saugoti visuomenę bendrai ir kiekvieną jos narį atskirai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nenustatyta, jog ieškovui sukelti pažeidimai būtų buvę skaudūs ir būtų pakenkę jo profesinei karjerai, be to, pati atsakovė, veikdama per kitas institucijas, patvirtino, kad ieškovas yra tinkamas eiti pareigas, taigi yra nepriekaištingos reputacijos, nusprendė, kad pripažinimas, jog atsakovės paskleistas teiginys apie ieškovą neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę bei orumą, yra pakankama satisfakcija, atlyginanti ir jo patirtą neturtinę žalą, todėl ieškovo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmetė.

LEIDINIO BENDRAAUTORIAI:
Lina Balčiūnė
Advokatė
Tel.: +370 5 2487467
El. p. lina.balciune@leadell.com

Monika Zavackaitė
Teisininko asistentė
Tel.: +370 5 2487467
El. p. monika.zavackaite@leadell.com