Naujienos

 I. TEISĖS NAUJIENŲ APŽVALGA

• 2021-04-29 įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo pakeitimas, kuriuo nurodyti atvejai, kada privalomoji mediacija sprendžiant šeimos ginčus negalima.

• 2021-05-07 įsigaliojo Pranešimų apie paskelbtas prastovas teikimo valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo pakeitimas.

II. TEISMŲ PRAKTIKOS APŽVALGA

• LAT 2021-05-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-74-611/2021 išsprendė klausimą dėl galimybės reikšti reikalavimą pripažinti įvykį draudžiamuoju neprašant priteisti draudimo išmokos.

• Lietuvos Konstitucinis Teismas 2021-05-17 nutarimu Nr. KT74-N7/2021 išnagrinėjo klausimą dėl LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatos, kuria pažeistas draudimas įveikti Konstitucinio Teismo nutarimo galią.

• LAT 2021-05-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-943/2021 išsprendė klausimą dėl neteisėto atleidimo iš darbo bankroto procese teisinių pasekmių.

1. TEISĖS NAUJIENŲ APŽVALGA

1.1. 2021-04-29 įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo pakeitimas, kuriuo nurodyti atvejai, kada privalomoji mediacija sprendžiant šeimos ginčus negalima.

Ankščiau LR Mediacijos įstatymo 20 str. numatė, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Naujasis LR Mediacijos įstatymo pakeitimas nurodo, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotą kompleksinę pagalbą subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje.

1.2. 2021-05-07 įsigaliojo Pranešimų apie paskelbtas prastovas teikimo valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo pakeitimas.

Šiuo pakeitimu tvarkos aprašas buvo papildytas punktu, numatančiu, kad pranešimuose dėl darbuotojui ar grupei darbuotojų paskelbtos prastovos turi būti nurodomos konkrečios priežastys, dėl kurių paskelbta prastova.

2. TEISMŲ PRAKTIKOS APŽVALGA

2.1. LAT 2021-05-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-74-611/2021 išsprendė klausimą dėl galimybės reikšti reikalavimą pripažinti įvykį draudžiamuoju neprašant priteisti draudimo išmokos.

Faktinės aplinkybės:

Ginčas kilo po to kai ieškovė (odontologijos klinika) kreipėsi į teismą su prašymų pripažinti draudžiamuoju įvykiu aplinkybę, kai ieškovės darbuotojams atliekant odontologinę procedūrą ir tikrinant dezinfekuoti skirto spirito kokybę, dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio kilo gaisras, kurio metu apdegė ir vėliau nuo sužalojimų mirė pacientė. Atsakovė draudimo bendrovė atsisakė išmokėti ieškovei draudimo išmoką motyvuodama, kad gaisro kilimo priežastis nėra tiesiogiai susijusi su ieškovės teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis. Byloje kilo teisės klausimas, ar dezinfekavimo skysčio kokybės patikrinimas patenka į ieškovės pacientei teiktos paslaugos, kaip sveikatos priežiūros paslaugos, procesą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išaiškinimai:

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 straipsnyje ir Taisyklėse įtvirtinto draudimo tikslas sudaryti sąlygas ir prielaidas pacientų patirtos žalos atlyginimui. Todėl labai svarbu tai, kaip suprantamos sveikatos priežiūros paslaugos ir kad jos nebūtų aiškinamos tokiu būdu, jog nepagrįstai, neproporcingai suvaržytų pacientų teisę į veiksmingą žalos atlyginimą, kad neprieštarautų tokio draudimo paskirčiai bei pačiam mechanizmui siekiant užtikrinti pacientų patirtos žalos atlyginimą.

Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas konkrečios sveikatos priežiūros paslaugų sampratos nenustato, tik įtvirtina kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų sampratą, kuri pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį suprantama kaip prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami.

Atsižvelgdama į aptartus motyvus išplėstinė teisėjų kolegija nusprendžia, kad sveikatos priežiūros paslaugų samprata nėra detali, nepateikiama baigtinių ar ganėtinai apibrėžtų jos turinio elementų, o veiksmų vertinimas kaip sveikatos priežiūros paslaugų priklauso nuo galutinio tikslo, kurio siekiama atliekant veiksmus, bet ne nuo paciento lūkesčių (ne)patenkinimo, ne nuo to, kokiu būdu paslaugos bus teikiamos, ir ne nuo paslaugų kokybės.

Tai, kad sveikatos priežiūros paslaugos teikimo metu dezinfekcija nebuvo atliekama tinkamai, dezinfekcinio skysčio kokybė, nesant tam būtinybės, buvo tikrinama netinkamu, pavojingu būdu, savaime nepaneigia to, kad šie veiksmai buvo tiesiogiai susiję su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Paties veiksmo netinkamumas, ydingumas nepaneigia fakto, kad šie veiksmai buvo atliekami teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Taigi iš paciento perspektyvos šie veiksmai turėtų būti vertinami kaip sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir turėtų būti pripažinti draudžiamuoju įvykiu.

2.2. Lietuvos Konstitucinis Teismas 2021-05-17 nutarimu Nr. KT74-N7/2021 išnagrinėjo klausimą dėl LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatos, kuria pažeistas draudimas įveikti Konstitucinio Teismo nutarimo galią.

Faktinės aplinkybės:

Pareiškėjas, sustabdęs civilinės bylos, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo pagal fizinio asmens pareiškimą, jam manant, kad jis negalės susimokėti priteistų skolų už padarytas nusikalstamas veikas, nagrinėjimą,  kreipėsi į Konstitucinį teismą su prašymu išnagrinėti ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostata, pagal kurią gali būti nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo.

Lietuvos Konstitucinio Teismo argumentai ir išaiškinimai:

2017 m. gegužės 19 d. nutarimu Konstitucinis teismas konstatavo, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostata, pagal kurią nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštarauja Konstitucijos nuostatai, reglamentuojančiai asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą bei konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams. Tokią FABĮ nuostatą Konstitucinis Teismas įvertino kaip sudariusį prielaidas žalą padariusiam asmeniui turėti naudos iš savo padarytos nusikalstamos veikos ir iš esmės išvengti pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą (inter alia tą, kurią atlyginti priteista teismo sprendimu), o ją patyrusiam asmeniui (dėl jam padarytos žalos tapusiam kreditoriumi fizinio asmens bankroto procese) negauti teisingo patirtos žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kad po Konstitucinio Teismo priimto nutarimo, aptariama FABĮ nuostata nebuvo atitinkamai pakeista, konstatuotina, kad įstatymų leidėjas, FABĮ nustatęs ginčijamą teisinį reguliavimą, tapatų Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu pripažintajam pagal turinį prieštaravusiu Konstitucijai, nepaisė iš Konstitucijos kylančio draudimo įveikti Konstitucinio Teismo baigiamojo akto teisinę galią ir kartu paneigė Konstitucijoje įtvirtintą Konstitucijos viršenybės principą ir su juo susijusį konstitucinį teisės viešpatavimo imperatyvą, taip pat Konstitucijoje įtvirtintą valdžių padalijimo principą ir nuostatą, kad valdžios galias riboja Konstitucija.

Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad bendra taisyklė, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, nėra absoliuti, o šioje konstitucinės justicijos byloje nėra aplinkybių, dėl kurių šio Konstitucinio Teismo nutarimo retroaktyvus taikymas būtų neįmanomas, ar kad dėl tokio taikymo visuomenei ir valstybei tektų tokia našta, kuri būtų neproporcinga siekiui visiškai pašalinti antikonstitucinio akto padarinius, arba atsirastų su tokia našta susijusių itin nepalankių padarinių žmogaus teisėms ir laisvėms.

Taigi, konstatavus, kad aptariama FABĮ nuostata tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštarauja Konstitucijai, konstatuotina ir tai, kad visi tokio teisinio reguliavimo taikymo padariniai yra antikonstituciniai.

2.3. LAT 2021-05-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-943/2021 išsprendė klausimą dėl neteisėto atleidimo iš darbo bankroto procese teisinių pasekmių.

Faktinės aplinkybės:

Ginčas kilo dėl to, kad prasidėjus įmonės bankroto procesui, paskirtas įmonės bankroto administratorius nutraukė darbo sutartį su ieškovu, dirbusiu bankrutuojančioje įmonėje, kol ieškovas buvo nedarbingas. Įmonės bankroto administratorius tinkamai neinformavo Užimtumo tarnybos apie grupės darbuotojų atleidimą dėl ko ieškovas atleistas iš darbo negalėjo gauti ligos pašalpos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išaiškinimai:

Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus. Dėl to ĮBĮ normos nustato įmonės vadovui pareigą nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, o bankroto proceso teisinis reglamentavimas orientuoja teismą kiek įmanoma greičiau užbaigti bankroto procedūras. Tokią bankroto proceso paskirtį atitinka ir ĮBĮ straipsnyje įtvirtintas darbo santykių reguliavimas įmonėje, kuriai iškelta bankroto byla. Nors bankrutuojanti įmonė ir turi galimybę sudaryti terminuotas darbo sutartis su buvusiais darbuotojais, tačiau jau pati tokių sutarčių sudarymo tvarka ir terminas patvirtina tokių darbo teisinių santykių specifiką – tokie darbuotojai reikalingi bankroto procedūrų metu tęsiamai darbdavio veiklai. Atsižvelgiant į tai, kad įmonei iškėlus bankroto bylą bankroto administratoriui tenka pareiga nutraukti darbo sutartis su darbuotojais per įstatyme apibrėžtus terminus, pripažintina, kad DK 218 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos neteisėto darbo sutarties nutraukimo teisinės pasekmės neatitiktų bankroto proceso tikslų ir pažeistų pusiausvyrą tarp darbuotojų, kurių darbo sutartys turėtų būti nutrauktos dėl darbdavio bankroto, ir įmonės kreditorių, siekiančių kuo operatyvesnio savo reikalavimų patenkinimo įmonės bankroto procese.

Kasacinio teismo vertinimu, sprendžiant dėl nustatytų atleidimo iš darbo procedūrinių pažeidimų įtakos darbuotojo teisėms, susijusioms su papildomomis darbuotojo garantijomis kolektyvinio atleidimo iš darbo atveju, svarbi ir kita byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovas po atleidimo iš darbo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir nepaisant to, kad darbdavys tinkamai neinformavo Užimtumo tarnybos apie grupės darbuotojų atleidimą, ieškovas galėjo dalyvauti aktyviose darbo rinkos programose. Taigi darbdavio padaryti procedūriniai atleidimo iš darbo pažeidimai neužkirto kelio ieškovui pasinaudoti įstatymuose įtvirtintomis socialinėmis garantijomis.

LEIDINIO BENDRAAUTORIAI:
Jurgita Najulytė
Advokatė
Tel.: +370 5 2487467
El. p. jurgita.najulyte@leadell.com

Radvilė Kvederaitė
Teisininko asistentė
Tel.: +370 5 2487467
El. p. radvile.kvederaite@leadell.com