Naujienos

I. TEISĖS NAUJIENŲ APŽVALGA

1.1. 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimai ir papildymai, kurie buvo priimti 2019 m. liepos 16 d.

Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento (e. Rezidentas) statusas suteiks užsieniečiui teisę naudotis Lietuvos Respublikoje teikiamomis administracinėmis, viešosiomis ar komercinėmis elektroniniu (nuotoliniu) būdu teikiamomis paslaugomis, ko iki šio įstatymo pakeitimo nebuvo galima padaryti.
Užsienietis, norintis gauti e. rezidento statusą, pateikia prašymą Migracijos departamentui, o jeigu užsienietis yra užsienyje, prašymą teikia per pasirinktą išorės paslaugų teikėją. Užsienietis, kuris siekia įgyti e. rezidento statusą, privalo pateikti savo biometrinius duomenis tapatybei patvirtinti.

Užsienietį įregistravus Užsieniečių registre, jam yra suteikiamas e. rezidento statusas. Užsieniečiui yra išduodama elektroninės atpažinties ir elektroninio parašo priemonė su joje įrašytais e. rezidento atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatu ir e. rezidento kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu, kuri ir suteikia teisę naudotis minėtomis paslaugomis.

Užsieniečiui gali būti nesuteikiamas e. rezidento statusas, jei dėl jo kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Užsieniečiui gali būti panaikintas e.rezidento statusas, esant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 1405 1 dalies aplinkybėms.

1.2. 2020-12-15 pakeistas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų ir Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymai.

Pakeisti įstatymų straipsniai, kurie suteikia teisę įmonių kaupiamąsias sąskaitas atidaryti kredito ar elektroninių pinigų įstaigose.

Pakeista LR akcinių bendrovių įstatymo 7 str. 5 dalis, kuri išdėstyta taip, kad steigiama bendrovė turi teisę atidaryti kaupiamąją sąskaitą kredito ar elektroninių pinigų įstaigoje, o ne tik banke.
Pakeista LR viešųjų įstaigų įstatymo 2 str. 2 dalis, pagal kurią viešajai įstaigai pakanka atsidaryti sąskaitą kredito ar elektroninių pinigų įstaigoje.

Pakeista LR ūkinių bendrijų įstatymo 3 str. 5 dalis, kuri suteikia teisę steigiamos bendrijos kaupiamąją sąskaitą atidaryti kredito ar elektroninių pinigų įstaigoje.

1.3. 2020 m. gruodžio 22 d. buvo papildytas LR kredito unijų įstatymas ir 57 str. (priežiūros institucijos teisės ir pareigos) buvo papildytas nauja dalimi.

57 str. buvo papildytas nauja 5 dalimi: Priežiūros institucija nuomonę dėl indėlių draudžiamojo įvykio, kaip jis apibrėžtas Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, patvirtinimo raštu pateikia ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai nustato, kad priežiūros institucijos išduotą licenciją turinti kredito unija dėl su savo finansine padėtimi tiesiogiai susijusių priežasčių negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlį ir to negalės padaryti artimiausiu metu.“

II. TEISMŲ PRAKTIKOS APŽVALGA

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-823/2020, dėl bankroto bylos nutraukimo pagrindo – bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei atsiskaičius su visais kreditoriais, pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo.

Bankroto administratorė teismo prašė pripažinti bankrutuojančios įmonės bankrotą tyčiniu, patvirtinti patikslintus kreditorių reikalavimus, pripažinti įmonę bankrutavusia ir paskelbti likviduojama, kai suinteresuotas trečiasis asmuo padengė visus įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas nutraukė bankroto bylą ir priteisė bankroto administratorei administravimo išlaidų atlyginimą, o bankroto administratorės prašymą – atmetė. Apeliacinės instancijos teismas paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Kasacinis teismas nurodė, kad jeigu bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais, laikoma, kad bankroto procesas pasiekė savo tikslą, ir bankroto byla nutraukiama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 27 straipsnio 1 d. 2 p. pagrindu. ĮBĮ 27 straipsnio 1 d. nuostata „bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais“ turi būti aiškinama ne kaip nurodanti prievolę įvykdžiusį subjektą, o kaip nurodanti teisinę situaciją, kurioje visos bankrutuojančios įmonės prievolės kreditoriams yra įvykdytos, t. y. bankrutuojanti įmonė yra atsiskaičiusi su visais kreditoriais. Kasacinis teismas darė išvadą, kad ginčo atveju suinteresuotam trečiajam asmeniui, atsiskaičiusiam su visais bankrutuojančios įmonės kreditoriais, neišreiškus valios būti įtrauktam į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą, bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, kad atitinkamos bankrutuojančios įmonės prievolės kreditoriams pasibaigė. Taip pat, teismas pažymėjo, jog ĮBĮ 27 str. 1 d. 2 p. norma tiesiogiai nereglamentuoja situacijos, kai su bankrutuojančios įmonės atsiskaito ne pati bankrutuojanti įmonė, o trečiasis asmuo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ĮBĮ 27 str. 1 d. 2 p. įtvirtintas bankroto bylos nutraukimo pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai: 1) yra visiškai atlygintos bankroto administravimo išlaidos, 2) atsiskaityta su visais kreditoriais, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo ir teismas darė išvadą, jog ĮBĮ 27 str. 1 d. 2 p. bankroto bylos nutraukimo pagrindas netaikomas, kai trečiajam asmeniui atsiskaičius su bankrutuojančios įmonės kreditoriais lieka neatlygintos bankroto administravimo išlaidos (kaip tik tokia situacija susiklostė ginčo atveju), todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog visos bankrutuojančios įmonės prievolės yra pasibaigusios ir yra atkurtas įmonės mokumas. Trečiasis asmuo, kuris atsiskaitė su bankrutuojančios įmonės kreditoriais, turi teisę būti įtrauktas į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad nutraukus bankroto bylą ĮBĮ 27 str. nustatytais pagrindais, bankroto procesas ir teisme nagrinėjama bankroto byla pasibaigia. Kartu pasibaigia visų klausimų, neatsiejamų nuo konkretaus bankroto proceso, tarp jų ir klausimo dėl tyčinio bankroto, nagrinėjimas.

Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas sprendė, kad šią bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo esant pagrindą nutraukti bankroto bylą ir dėl to nepagrįstai atmetė prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020 dėl bendrovės akcininko veiksmų, susijusių su bendrovės reorganizavimu, teisėtumo ir žalos dydžio.

Ieškovė (BUAB) prašė teismo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą dėl bendrovės reorganizavimo. Ieškovė nurodė, jog atsakovas – vienintelis ieškovės akcininkas ir direktorius, kuris organizavo, pritarė ir įvykdė reorganizavimą, kurio metu ieškovės turtą perleido jo naujai įsteigtam ir vadovaujamam juridiniam asmeniui. Tokiais veiksmais privesdamas ieškovę prie bankroto. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį tenkino.

Kasacinis teismas nurodė, jog bendrovės valdymo organų narių kompetencija bendrovės restruktūrizavimo procese yra ribota ir nors bendrovės valdymo organams yra pavesta rengti reorganizavimo sąlygas, tačiau tai gali būti daroma tik turint visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą, o galutinio sprendimo teisė visais atvejais priklauso visuotiniam akcininkų susirinkimui. Atsižvelgdamas į susidariusias aplinkybes, kasacinis teismas pripažino teisiškai pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, jog šioje byloje yra spręstinas atsakovo kaip juridinio asmens dalyvio civilinės atsakomybės klausimas.

Kasacinis teismas pažymėjo, jog formalių restruktūrizavimui keliamų reikalavimų įvykdymas savaime nereiškia, kad restruktūrizavimo proceso tikslas buvo teisėtas ir, kad suinteresuotų asmenų teisės negalėjo būti pažeistos. Jei dėl nesąžiningai atlikto reorganizavimo ribotos atsakomybės bendrovė nebegali įvykdyti turimų įsipareigojimų kreditoriams, atsiranda pagrindas spręsti, jog bendrovės dalyviai piktnaudžiavo ribota atsakomybe ir kreditorių teisės gali būti ginamos vertinant sprendimus reorganizavimo procedūrose priėmusių bendrovių dalyvių (akcininkų) veiksmus CK 2.50 straipsnio 3 dalies aspektu. Nors atsakovas pagrįstai nurodo, jog įstatymas nereikalauja, jog reorganizuojant bendrovę atskyrimo būdu turtas ir įsipareigojimai būtų paskirstyti proporcingai, todėl turto ir įsipareigojimų neproporcingas paskirstymas reorganizavimo metu savaime negali būti pripažintas neteisėtu, tačiau kilus ginčui teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, turi vertinti, ar vykdytas bendrovės reorganizavimas buvo pagrįstas ekonomine logika, sąžiningas, ar priešingai – tikrasis reorganizavimo tikslas buvo siekis išvengti kreditorių reikalavimų vykdymo.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad tokie vadovo veiksmai iš esmės ir nulėmė ieškovės nemokumą ir jos negalėjimą vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Kasacinis teismas pripažino, kad pagrįsta nagrinėjusių teismų išvadą, jog atsakovo veiksmai buvo nesąžiningi CK 2.50 str. 3 d. prasme.

Kasacinis teismas pažymėjo, jog kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, , jog iš atsakovo pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį priteistinos žalos dydis negali būti besąlygiškai sutapatinamas su reorganizavimo metu kitam juridiniam asmeniui perduota ieškovės turto verte. Atsižvelgdamas į šios bylos nagrinėjimo dalyką (ieškovės reorganizavimu kreditoriams padaryta žala), apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, kaip atsakovo civilinės atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį sąlygos, turi įvertinti, kurių ieškovės kreditorių reikalavimai nebuvo patenkinti dėl atsakovo nesąžiningai įvykdyto reorganizavimo, o ne dėl išimtinai po reorganizavimo susiklosčiusių aplinkybių. Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo šiam teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2020 dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto turinio, jo tvirtinimo ir fizinių asmenų bankroto bylos pabaigos.

Bankroto administratorė pateikė teismui prašymą baigti fizinių asmenų bankroto bylą ir pateikė mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, kuris buvo nepasirašytas kreditorių susirinkimo pirmininkės. Kreditorių susirinkimo pirmininkė, atsisakydama pasirašyti aktą, nurodė konkrečias nepasirašymo priežastis; jos teigimu, plano įgyvendinimo aktas nėra informatyvus, akte nepateikta esminė, bankroto procesui reikšminga informacija ir duomenys apie plano vykdymą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tenkino bankroto administratorės prašymą ir baigė fizinių asmenų bankroto bylą.

Kasacinis teismas nurodė, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 30 str. nėra reglamentuojamas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto turinys ir forma. Tačiau FABĮ normose aiškiai ir detaliai reglamentuojamas mokumo atkūrimo plano turinys, jo parengimas, tvirtinimas taip pat jo vykdymo kontrolė – administratorius ne rečiau kaip kartą per pusę metų rengia ir teikia teismui, kreditorių susirinkimui ir bankrutuojančiam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą. Neįvykdžius plane nurodytų įsipareigojimų, būtų pažeista kreditorių ir fizinio asmens interesų pusiausvyra. Tam, kad pasibaigus plano įgyvendinimo terminui būtų galima įvertinti, ar kreditorių ir fizinio asmens interesų pusiausvyra viso bankroto proceso metu buvo išlaikyta ir planas buvo tinkamai vykdomas, plano įgyvendinimo akte turi atsispindėti visos esminės plano nuostatos, tarp jų ir visų fizinio asmens plane nustatytų įsipareigojimų vykdymas. Dėl to darytina išvada, kad FABĮ 30 str. nuostatos, įtvirtinančios mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto parengimą ir pateikimą teismui, sistemiškai aiškintinos su FABĮ 7 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis mokumo atkūrimo plano turinį.

Taigi mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte turi būti pasisakyta dėl kiekvienos FABĮ 7 straipsnyje nustatytos ir plane aptartos nuostatos, kad būtų galima spręsti, ar konkreti plano dalis buvo įgyvendinta, ar fizinis asmuo, atlikdamas reikiamus veiksmus, įgyvendino plane nurodytus prisiimtus įsipareigojimus. Aktas turi būti išsamus ir pagrįstas mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitose nurodytais duomenimis, nes šis dokumentas faktiškai ir teisiškai lemia bankroto bylos pabaigą.
Kasacinis teismas darė išvadą, kad ginčo atveju nenurodžius akte esminių mokumo atkūrimo plano sąlygų ir informacijos apie jų įgyvendinimą, teismai neturėjo faktinio pagrindo daryti išvadą, kad planas visiškai įvykdytas. Taigi vien duomenys apie kreditorių reikalavimams tenkinti nurodytas lėšas ir jų paskirstymą savaime neleidžia daryti išvados apie plano įvykdymo tinkamumą.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad gavus didesnes pajamas nei nurodytos patvirtintame mokumo atkūrimo plane, šios susidariusios lėšos negali būti savaime skiriamos fizinių asmenų poreikiams tenkinti, o perviršiu esančios lėšos gali būti naudojamos būtiniesiems poreikiams tenkinti tik tuo atveju, kai parengiamas ir patvirtinamas plano pakeitimo projektas, kuriuo susitariama dėl kitokios tam tikrų sąlygų vykdymo tvarkos.

Kasacinis teismas nurodė, jog aplinkybė, kad vienas ar keli nurodytų asmenų atsisakė pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, savaime neužkerta kelio baigti fizinio asmens bankroto bylą. Kasacinis teismas išaiškino, kad įstatymo leidėjo įtvirtinta nuostata, jog bankroto administratoriaus surašytą aktą turi pasirašyti fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, reiškia siekį užtikrinti, kad akte bus pateikta išsami ir teisinga informacija apie plano įgyvendinimą, kurios teisingumą patvirtina visi pasirašę asmenys, o jei kreditorių susirinkimo pirmininkas nepasirašo, teismas turi nuosekliai ištirti ir įvertinti kreditorių susirinkimo pirmininko nurodomas nepritarimo priežastis, jų atitiktį tikrovei tam, kad įsitikintų, kad bankroto proceso metu buvo užtikrinta bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyra.
Atsižvelgdamas į tai, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė FABĮ 30 str. 1, 2 d. nuostatas dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto turinio, šio akto parengimo ir pateikimo teismui tvarkos, kasacinis teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

LEIDINIO BENDRAAUTORIAI:
Lina Balčiūnė
Advokatė
Tel.: +370 5 2487467
El. p. lina.balciune@leadell.com

Monika Zavackaitė
Teisininko asistentė
Tel.: +370 5 2487467
El. p. monika.zavackaite@leadell.com