Naujienos

I. Teisės aktų apžvalga:

• Seime priimta nauja Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo redakcija, kuria į Lietuvos teisę perkeliamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo nuostatos;
• Priimta nauja Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo redakcija, kuria pakeistos lobisto bei lobistinės veiklos sąvokos bei įtvirtinta pareiga teikti deklaracijas dėl kiekvieno lobistinės veiklos atvejo;

II. Teismų praktikos apžvalga:

• Dėl de facto vadovo civilinės atsakomybės už pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimus;

• Dėl ribotos atsakomybės teikiamos apsaugos praradimo nesąžiningų veiksmų atveju.

TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
Nauja Koncesijų įstatymo redakcija;
2017 m. birželio 15 d. Nr. XIII-440
Vilnius

Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigalioja naujai išdėstyta Koncesijų įstatymo redakcija (toliau – Nauja įstatymo redakcija). Perkeliant į Lietuvos teisę Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių nutraukimo nuostatas yra atnaujinamos koncesijų suteikimo taisyklės. Pagrindiniai koncesijų reguliavimo pakeitimai, įtvirtinti Naujoje įstatymo redakcijoje, pateikiami žemiau:

Pakeičiama koncesijų sąvoka:

Naujoje įstatymo redakcijoje numatoma, kad koncesija yra ekonominės veiklos vykdytojui suteikta teisė vykdyti ūkinę komercinę veiklą, perduodant jam paslaugų teikimą ir (ar) darbų vykdymą, ir (ar) viešųjų paslaugų teikimą, taip pat su tokia veikla susijusių rizikų perdavimas. Taigi, Naujoje įstatymo redakcijoje koncesijos samprata yra siejama su darbų atlikimu ar paslaugų teikimu, o ne su turto valdymu, kaip buvo nurodyta ankstesnėje Koncesijų įstatymo redakcijoje.

Išskiriamos dvi koncesijų rūšys –  darbų koncesija ir paslaugų koncesija:

Naujoje įstatymo redakcijoje, darbų koncesija – tai koncesija, kurios dalykas yra leidimas vykdyti darbus ir eksploatuoti darbų rezultatus.

Naujoje įstatymo redakcijoje, paslaugų koncesija – koncesija, kurios dalykas yra leidimas teikti paslaugas ir (ar) viešąsias paslaugas, organizuoti šių paslaugų teikimą.

Tikimasi, kad toks reglamentavimas, kai yra aiškiai apibrėžiamos koncesijų rūšys, koncesijų santykiams suteiks daugiau aiškumo.

Išplečiama subjektų, kurie gali būti koncesininkais, grupė:

Ankstesnėje Koncesijų įstatymo redakcijoje fiziniam asmeniui nebuvo suteikta teisė būti koncesininku. Tuo tarpu Naujoje įstatymo redakcijoje, koncesininku yra laikomas kiekvienas ekonominės veiklos vykdytojas, kuriam suteikta koncesija ir su kuriuo pasirašyta atitinkama sutartis. Todėl koncesininku gali būti tiek fiziniai, tiek viešieji bei privatūs juridiniai asmenys bei tokių asmenų grupės, įskaitant ir laikinas įmonių asociacijas.

Įtvirtinamas koncesijos vertės skaičiavimas:

Naujoje įstatymo redakcijoje įtvirtinamos aiškios ir apibrėžtos taisyklės, kuriomis vadovaujantis bus atliekamas numatomos koncesijos vertės skaičiavimas. Taip bus išvengta situacijų, kai dėl aiškaus koncesijos vertės skaičiavimo modelio nebuvimo nuolatos kildavo teisminiai ginčai tarp suteikiančiųjų institucijų bei ekonominės veiklos vykdytojų dėl netinkamo rizikos paskirstymo, interesų konfliktų, nepagrįstų bendradarbiavimo sąlygų.

Panaikinamas maksimalus koncesijų sutarties terminas:

Ankstesnėje įstatymo redakcijoje buvo įtvirtinta nuostata, jog koncesijos sutartis negali būti sudaroma ilgesniam nei 25 metų laikotarpiui.

Naujoje įstatymo redakcijoje šis terminas yra panaikinamas, nustatant, jog pati suteikiančioji institucija savarankiškai nustato koncesijos sutarties trukmę, atsižvelgdama į reikalaujamus suteikti darbus ar paslaugas.

Toks teisinis reguliavimas suteiks koncesijų sutarčių šalims daugiau veiksmų laisvės, įgalins juos pasirinkti tinkamiausius darbų vykdytojus ir/ar paslaugų teikėjus, suteiks koncesijų santykiams daugiau lankstumo.

Įtvirtinamas mišrių sutarčių institutas:

Ankstesnėje įstatymo redakcijoje mišrių koncesijų sutarčių institutas neegzistavo, todėl kildavo daugybė problemų tais atvejais, kai suteikiančioji institucija reikalaudavo iš ekonominės veiklos vykdytojo tiek darbų atlikimo, tiek paslaugų teikimo.

Naujoje įstatymo redakcijoje įtvirtinama mišrių koncesijos sutarčių sąvoka, pagal kurią tokių sutarčių dalykas yra ir darbai, ir paslaugos.

Pavyzdžiui, mišri koncesijos sutartis galėtų būti sudaroma vieno pastato statybos atveju, jei vieno to pastato dalis bus numatyta tiesioginiam perkančiosios organizacijos naudojimui, o kita dalis bus valdoma koncesijos pagrindu, teikiant paslaugas. Tokiu atveju koncesijos sutartis turėtų tiek darbo koncesijos (pastato statyba) tiek paslaugų koncesijos (likusios pastato dalies valdymas koncesijos pagrindu teikiant paslaugas) požymių, todėl bus galima sudaryti mišriąją koncesijos sutartį.

Aiškiau sureguliuotas esminių koncesijos sutarties pakeitimų institutas:

Siekiant perkelti Direktyvos 2014/23/ES nuostatas bei suteikti koncesijų teisiniams santykiams daugiau stabilumo ir apibrėžtumo, Naujoje įstatymo redakcijoje konkrečiai išvardinti atvejai, kurie laikomi esminiais koncesijos sutarties pakeitimais. Pavyzdžiui, pakeitimu ženkliai išplečiamos koncesijos sutarties apimtys, dėl pakeitimo ekonominė koncesijos sutarties pusiausvyra pasikeičia koncesininko naudai taip, kaip nebuvo numatyta pradinės sutarties sąlygose ir kt.

Esant bent vienam Naujoje įstatymo redakcijoje įtvirtintam pagrindui Koncesijos sutarties pakeitimą laikyti esminiu, privalo būti vykdoma nauja koncesijos sutarties suteikimo procedūra.

Įtvirtinamas subrangos aspektų reglamentavimas koncesijų atveju:

Naujoje įstatymo redakcijoje įtvirtinama koncesininko pareiga užtikrinti, kad subrangovai, vykdydami koncesijos sutartį laikytųsi pagrindinių koncesijos suteikimo principų ir tikslų. Taip pat įtvirtinama pareiga suteikiančiajai institucijai nustatyti, kad dalyvis savo pasiūlyme nurodytų visas koncesijos sutarties dalis ir visus siūlomus subrangovus, bei dar žemesnėje grandyje esančius subrangovus, kuriuos ketina pasitelkti koncesijos sutarties vykdymui.

Minėtos nuostatos neeliminuoja koncesininko atsakomybės dėl koncesijos sutarties vykdymo.

Detalizuota derybų tvarka:

Naujoje įstatymo redakcijoje įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog suteikiančioji institucija į derybas privalo kviesti ir tą dalyvį, kurio pasiūlymas yra panašus į dalyvio, kurio pasiūlymui suteiktas aukščiausias įvertinimas, pasiūlymą, tuo atveju, jei jų įvertinimas skiriasi ne daugiau kaip 15 proc. Tais atvejais, kai įvertinimas skiriasi daugiau nei 15 proc., suteikiančioji institucija turi teisę, tačiau ne pareigą, kviesti tokį dalyvį į derybas.

Naujoji Koncesijų įstatymo redakcija įsigalios nuo 2018 metų sausio 1 d.

1.2. Seime priimta nauja Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo redakcija;

2017 m. birželio 20 d. Nr. XIII-453

Vilnius
Siekiant užtikrinti teisėkūros proceso ir lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą bei užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai, Seime priimta nauja Lobistinės veiklos įstatymo redakcija, kurioje įtvirtinti pagrindiniai teisinio reguliavimo pakeitimai aptarti žemiau.

Pakeista „lobisto“ sąvoka:

Ankstesnėje Lobistinės veiklos įstatymo redakcija lobistu buvo laikomas į lobistų sąrašą įrašytas fizinis ar juridinis asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikros sąlygas atitinkančioms organizacijoms nebuvo privaloma užsiregistruoti ir būti įrašytiems į lobistų sąrašą, viešumo siekiantys išvengti lobistinės veiklos vykdytojai turėjo galimybę įkurti tokias organizacijas ir per jas vykdyti lobistinę veiklą.

Dėl šios priežasties, Naujoje lobistinės veiklos įstatymo redakcijoje „lobisto“ sąvoka išreiškiama ne per buvimą lobistų sąraše, tačiau per lobistinės veiklos realų vykdymą.

Patikslinama lobistinės veiklos sąvoka ir netiesiogiai įtvirtinamos trys skirtingos lobistų kategorijos:

Naujoje įstatymo redakcijoje „lobistinės veiklos“ sąvoka patikslinama ją papildant asmenims, kuriems siekiama daryti įtaką, tai yra valstybės politikams, valstybės pareigūnams ir valstybės tarnautojams.

Taip pat naujoje įstatymo redakcijoje netiesiogiai įtvirtinamos trys lobistų kategorijos – 1) laisvai samdomi lobistai, kurie atlieka lobistinę veiklą už atlygį lobistinės veiklos užsakovo pavedimu; 2) įmonių lobistai, kurie yra įmonės dalyviai, valdymo organų nariai ar darbuotojai ir atlieka lobistinę veiklą išimtinai šios įmonės pavedimu ir interesais (lobistinės veiklos užsakovu tokiu atveju laikoma įmonė); ir 3) nevalstybinių organizacijų lobistai, kurie yra nevalstybinės organizacijos nariai, valdymo organų nariai ar darbuotojai ir atlieka lobistinę veiklą išimtinai šios nevalstybinės organizacijos pavedimu ir interesais, o pati nevalstybinė organizacija laikoma lobistinės veiklos užsakovu.

Įtvirtinama pareiga deklaruoti lobistinę veiklą konkrečiais atvejais:

Ankstesnėje Lobistinės veiklos įstatymo redakcijoje buvo įtvirtinta pareiga vieną kartą per metus teikti lobistinės veiklos ataskaitą.

Siekiant užtikrinti teisėkūros proceso ir lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą bei užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai, buvo nuspręsta, kad vienkartinės lobistinės veiklos nepakanka, yra būtina nedelsiant viešinti atliktus lobistinius veiksmus, todėl naujoje įstatymo redakcijoje yra nustatoma pareiga lobistams ne tik vieną kart per metus teikti lobistinės veiklos ataskaitą, bet ir pareigą per dvi darbo dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto ar jo projekto pradžios deklaruoti lobistinę veiklą dėl šio teisės akto ar projekto.

Tuo pačiu išplečiamas ir lobistinės veiklos deklaracijos bei ataskaitos turinys, įtvirtinant lobistams pareigą tiek deklaracijose, tiek ataskaitose nurodyti ir asmens (valstybės politiko, pareigūno ar tarnautojo) kuriam buvo siekiama daryti įtaką, vardą, pavardę bei užimamas pareigas.

Nauja Lobistinės veiklos įstatymo redakcija įsigalios nuo 2017 metų rugsėjo 1 d.

II. TEISMŲ PRAKTIKOS APŽVALGA
 

1.1. Dėl de facto vadovo civilinės atsakomybės už pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017.

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl žalos atlyginimą įmonės vadovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Faktinės aplinkybės

Ieškovė BUAB „Banketas LT“ prašė priteisti jai solidariai iš atsakovių turtinės žalos atlyginimą. Ieškovė nurodė, jog žala padaryta atsakovėms nesiėmus priemonių įmonės mokumui atkurti, laiku nesikreipus dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Ieškovė nurodė, jog nuo pat įmonės įsteigimo, jos akcininke, savininke ir vadove buvo viena iš atsakovių (toliau – Atsakovė 1), kurios įgaliojimu laikotarpiu nuo 2012-10-26 iki 2013-11-06 teisė eiti įmonės vadovo pareigas suteikta kitai atsakovei (toliau – Atsakovė 2). Ieškovo nuomone, Atsakovės turi atsakyti solidariai, nes įmonės ir jos kreditorių atžvilgiu kartu veikė itin nerūpestingai, nesąžiningai ir neatidžiai, o priteistina žala laikytina suma, kuria padidėjo įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per laikotarpį nuo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo iki bankroto bylos iškėlimo.

Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė jai dalį prašomos priteisti žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas atmetė Atsakovių apeliacinius skundus, Ieškovės apeliacinį skundą tenkino bei padidino jai priteisiamos žalos atlyginimo sumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl įmonės vadovo pareigos inicijuoti įmonės bankroto bylą taikymo faktiniam vadovui ar pagal įgaliojimą veikiančiam asmeniui

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Jei dalyvis atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui, laikytina, kad jis veikia kaip faktinis vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Plėtodamas šią praktiką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas narys gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013).

Tai reiškia, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad faktinis įmonės vadovas įmonei atsako kaip de jure vadovas už fiduciarinių pareigų pažeidimą.

Nagrinėjamoje byloje, plėtodamas aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką, LAT pažymėjo, kad nors de jure vadovas įmonei atsako už fiduciarinių pareigų pažeidimą, tačiau jam negali būti taikoma civilinė atsakomybę už Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. nurodytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimus. Minėta ĮBĮ 8 str. 1 d. įtvirtinta pareiga asmenims, turintiems formalų vadovo statusą, o teismas, spręsdamas tokio pareiškimo priėmimo klausimą ir vertindamas bankroto bylos iškėlimo būtinybę privalo įsitikinti realių vadovo įgaliojimų egzistavimu, t.y. kad pareiškimą pateikiantis asmuo iš tikrųjų yra įmonės vadovas, todėl įmonės de facto vadovo tokio pobūdžio pareiškimas teisme nebūtų priimtas. Dėl šios priežasties, de facto vadovui negali būti taikoma civilinė atsakomybė už ĮBĮ 8 str. 1 d. įtvirtintos de jure vadovo pareigos pažeidimą.

Dėl žalos skaičiavimo

LAT pasisakė, jog kai faktiškai nemokiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai ši žala nėra padaryta bendrais šių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, dėl jos turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016, 34 punktas). Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės atveju taikoma tik tada, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkrečiam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015).

Taip pat teismas pasisakė, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Taigi, žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis kiekvienos atsakovės įmonės valdymo laikotarpiu, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma.  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija panaikino Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarti ir perdavė bylą Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

1.2. Dėl ribotos atsakomybės teikiamos apsaugos praradimo nesąžiningų veiksmų atveju.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-690/2017.

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kreditoriaus teisę reikšti tiesioginį ieškinį skolininko akcininkui ir vadovui subsidiariai atlyginti žalą, aiškinimo ir taikymo.

Faktinės aplinkybės

Ieškovė UAB „Jumps“ teikė ieškinį atsakovėms UAB „Marijampolės pieno konservai“, BUAB „Betogama“, UAB „Eksimeta (teisių perėmėja UAB „Karpis“), T.A., dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, skolos priteisimo bei subsidiariosios akcininko ir vadovo atsakomybės taikymo.

Ieškovė nurodė, jog tarp jos ir UAB „Betogama“ bei tarp UAB „Betogama“ ir UAB „Marijampolės pieno konservai“ sudarytos mazuto pirkimo – pardavimo sutartys yra apsimestiniai sandoriai, nes faktinė mazuto pirkėja buvo būtent UAB „Marijampolės pieno konservai“, mazutas buvo pristatomas į šios bendrovės cechą, tuo tarpu UAB „Betogama“ buvo tik tarpininkė, kuri organizavimo pirkimą ir perparduodavo mazutą. Atsakovė UAB „Betogama“ neatsiskaitė su ieškove, liko jai skolinga beveik 137 000 EUR.

Ieškovė taip pat nurodė, kad T.A., kuris buvo UAB „Betogama“ direktorius, UAB „Marijampolės pieno konservai“ komercijos direktorius, bei UAB „Eksimeta“, kuri yra vienintelė UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir UAB „Betogama“ akcininkė, žinojo, kad UAB „Betogama“ yra nemoki, tačiau nesiėmė veiksmų UAB „Betogama“ mokumui atkurti bei veikė taip, kad buvo sudaryta sutartis dėl mazuto pirkimo su nemokia įmone, dėl to jiems taikytina subsidiari atsakomybė už Ieškovės patirtą žalą.

Pirmosios instancijos teismas Ieškovės skundą atmetė, nenustatė UAB „Eksimeta“ ar T.A. neteisėtų veiksmų ir pagrindo jiems taikyti subsidiariąją atsakomybę.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kita sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės kasacinį skundą, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti ieškinio reikalavimą dėl 136 885,63 EUR priteisimo iš UAB „Eksimeta“ ir T. A., ir perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties dalį paliko nepakeistą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, panaikino Klaipėdos apygardos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 136 885,63 EUR žalos atlyginimo priteisimo, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų UAB „Karpis“ ir T. A. subsidiariai 136 885,63 EUR žalos atlyginimo.

Atsakovė UAB „Karpis“ (UAB „Eksimeta“ teisių perėmėja) pateikė kasacinį skundą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl akcininko atsakomybės pagal tiesioginį kreditoriaus ieškinį

LAT pakartotinai išaiškino, jog Akcininko atsakomybė, kitaip nei valdymo organo nario atsakomybė yra ribota. CK yra  įtvirtinta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. CK 2.50 str. Pirmoje dalyje yra nustatyta šios taisyklės išimtis: kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Ši teisės norma išplaukia iš bendrųjų civilinių teisinių santykių subjektų elgesio (visų pirma – sąžiningumo ir draudimo piktnaudžiauti teise) principų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009).

Akcininkai gali prarasti ribotos atsakomybės apsaugą, jei piktnaudžiauja savo, kaip akcininkų, ribota atsakomybe. CK 2.50 str. Pirmoje dalyje nustatytai juridinio asmens dalyvio atsakomybei reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004). Nustatant nesąžiningus juridinio asmens dalyvio (akcininko) veiksmus atsižvelgiama į bendrą sąžiningumo principą nes, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje,  CK 2.50 str. 1 d. normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009).

Juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles, be to, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės, svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2014).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad ne kiekvienas akcininko nesąžiningas veiksmas užtraukia jam atsakomybę pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nes, taikant civilinę atsakomybę juridinio asmens dalyviui, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp nesąžiningų jo veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolės. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės dalyvio civilinę atsakomybę, būtina, be kitų civilinės atsakomybės sąlygų, nustatyti ne bet kokį nesąžiningumą, o būtent nesąžiningus juridinio asmens dalyvio veiksmus, dėl kurių juridinis asmuo prarado galimybę įvykdyti prievolę, t. y. tapo nebepajėgus pats patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Vertinant priežastinį ryšį iš esmės svarbus dalyvio nesąžiningų veiksmų padarinys – pagrindinio skolininko nemokumas, o ne konkretus kreditoriui neįvykdytos prievolės dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012).

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatavo, kad kreditorius gali reikšti ieškinį skolininko akcininkui dėl žalos atlyginimo nepriklausomai nuo skolininkui iškeltos bankroto bylos stadijos, kai įrodinėja, kad jam padaryta individuali žala. Tokiam tiesioginiam ieškiniui tenkinti, kai dar nepasibaigusi bankroto byla, turi būti nustatyta juridinio asmens dalyvio atsakomybei reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi juridinio asmens dalyvio veiksmai, nukreipti į konkretų kreditorių; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės tam konkrečiam kreditoriui; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės tam konkrečiam kreditoriui, t. y. kad būtent dėl tokių nesąžiningų dalyvio veiksmų, nukreiptų į konkretų kreditorių, konkrečiam kreditoriui atsirado žala.

Pagal bendrąją taisyklę, verslo subjektai gali vykdyti veiklą per keletą bendrovių, tokiu būdu ribodami savo atsakomybę. Tačiau naudojimasis ribotos atsakomybės juridinio asmens forma turi būti sąžiningas, o tai visų pirma reiškia, kad steigiama ribotos atsakomybės bendrovė turi turėti bent minimalų savarankišką ekonominį tikslą ir finansines prielaidas tą tikslą pasiekti. Už šią verslo organizavimo dalį yra atsakingi bendrovės akcininkai. Jei akcininkai neužtikrina šių bendrovės atributų, bet naudoja juridinį asmenį kitiems, negu paminėti, tikslams, jie gali prarasti ribotos atsakomybės apsaugą. Pagal CK 2.50 str. 3 d., kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

Atsižvelgdamas į tai, jog UAB „Betogama“ vadovo neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys su UAB „Jumps“ patirta žala nebuvo įrodytas, LAT pakeitė LApT sprendimą, priteisė visą UAB „Jumps“ reikalautą atlyginti žalą iš įmonės UAB „Karpis“, ieškinį prieš UAB „Betogama“ vadovą T.A. atmetė.

LEIDINIO BENDRAAUTORIAI:

Vaidas Radvila

Vyr. teisininkas, Praktikos grupės vadovas

Tel.: +370 5 2487467

El. p. vaidas.radvila@leadell.com

Tautvydas Vedrickas

Teisininko asistentas

Tel.: +370 5 2487467

El. p. tautvydas.vedrickas@leadell.com