Naujienos
Teisės naujienų apžvalga 2016 m. lapkritis
I. Teisės aktų apžvalga:
- Priimtas su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas;
- Patvirtinti Konkurencijos įstatymo pakeitimai;
- Priimti Baudžiamojo kodekso pakeitimai.
II. Teismų praktikos apžvalga:
- Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu;
- Dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia;
- Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytos turtinės žalos atlyginimo.
I. TEISĖS AKTŲ APŽVALGA
1.1. Priimtas su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas
2016 m. lapkričio 10 d. Nr. XII-2769
Seimas patvirtino naują su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą.
Naujuoju įstatymu siekiama užtikrinti platesnę kredito gavėjų interesų apsaugą bei įtvirtinti griežtesnes nuostatas taikomas įkeisto nekilnojamo turto atžvilgiu.
Įstatymas nustato, jog kredito davėjas kredito gavėjui privalo suteikti ne trumpesnį nei 30 d. pasiūlymo apsvarstymo laikotarpį. Taip pat kredito gavėjui suteikiama teisė gauti visą informaciją, susijusią su siūloma kredito sutartimi, tokiu būdu suteikiant teisę palyginti skirtingų paslaugų teikėjų pasiūlymus bei nustatant galimybę kredito gavėjui per 14 d. nuo sutarties sudarymo dienos jau sudarytos kredito sutarties atsisakyti.
Išskirtina, jog be visa to, įstatyme apibrėžiamos fiksuotųjų ir kintamųjų kredito palūkanų normų sąvokos, be to, nustatoma kredito davėjo teisė vartotojui nustatyti ir taikyti ne didesnes nei 0,05 proc. netesybas, tačiau jokių kitų netesybų (baudų) už sutarties nevykdymą kredito davėjas taikyti negalės.
Įstatymas įsigalios nuo 2017 m. liepos 1 d.
1.2. Patvirtinti Konkurencijos įstatymo pakeitimai
2016 m. lapkričio 8 d. Nr. XII-2743
Seimas pritarė Prezidentės inicijuotiems Konkurencijos įstatymo pakeitimams.
Pagal naujausius įstatymo pakeitimus, viešojo administravimo subjektams už konkurenciją ribojančius pažeidimus galės būti skiriamos piniginės baudos. Taip pat Konkurencijos tarybai tyrimo metu suteikiama galimybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti viešojo administravimo subjektus nutraukti neteisėtą veiklą ar atlikti tam tikrus veiksmus, būtinus pašalinti galimą žalą kitiems ūkio subjektams ar visuomenės interesams.
Įstatymo pakeitimai įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d.
1.3. Priimti Baudžiamojo kodekso pakeitimai
2016 m. lapkričio 10 d. Nr. XIIP-4786(2)
Seimas patvirtino naujus Baudžiamojo kodekso pakeitimus, susijusius su juridiniam asmeniui taikoma baudžiamąja atsakomybe.
Naujaisiais baudžiamojo kodekso pakeitimais išplėstos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės ribos. Numatyta, jog juridinis asmuo atsako ne tik tais atvejais, kai juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas nusikaltimą padaro dėl savo vadovo nepakankamos priežiūros ar kontrolės, bet ir šio vadovo nurodymu ar leidimu.
Papildomai kodekse įtvirtinta, jog juridiniam asmeniui baudžiamoji atsakomybė kils net ir tuomet, kai fizinis asmuo už juridinio asmens padarytą veiką baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebus.
II. TEISMŲ PRAKTIKOS APŽVALGA
2.1. Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016
Faktinės aplinkybės
Nagrinėjamu atveju įmonės akcininkai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti kitų įmonės akcininkų ir trečiojo asmens sudarytą akcijų dovanojimo sutartį niekine ir negaliojančia.
Ieškovas įrodinėjo, jog šia sutartimi buvo siekiama sudaryti akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, išvengiant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 47 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintos akcininkų pirmenybės teisės įgyti parduodamas bendrovės akcijas.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nurodydamas, jog ieškovai neįrodė, kad sandoris buvo atlygintinis.
Apeliacinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkino pilna apimtimi.
LAT apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą nurodydamas, jog nagrinėjamu atveju tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išaiškinimai
LAT pažymėjo, jog vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sutarties šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo, t. y. ginčo dovanojimo sutartimi siekė pridengti kitą, imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį – bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pažeista kitų bendrovės akcininkų (ieškovų) pirmumo teisė įsigyti parduodamas akcijas (CK 1.87 str. 1 d., 1.80 str. 1 d., ABĮ 47 str. 1, 2 d.).
Tokią išvadą teismai padarė įvertinę faktines bylos aplinkybes, jog sandorio šalys iki akcijų perleidimo sandorio nebuvo pažįstamos, jų nesiejo jokie santykiai, tad atsakovas – akcininkas šiuo atveju neturėjo jokio suinteresuotumo nemokamai padovanoti savo akcijas nepažįstamam asmeniui, papildomai pažymint, kad byloje esančių įrodymų visetas taip pat patvirtino ir sumokėjimo už akcijas faktą.
2.2. Dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-687/2016
Faktinės aplinkybės
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti iš atsakovių negrąžintą paskolą, o viena iš atsakovių priešieškiniu prašė pripažinti ieškovo ir trečiųjų asmenų sudarytą paskolos sutartį negaliojančia.
Atsakovė priešieškinį grindė aplinkybe, kad pagal sudarytą paskolos sutartį jai nebuvo perduoti pinigai, o pinigų perdavimo fakto ieškovas neįrodinėja. Atsakovė nurodė, kad nors sutartis buvo pasirašyta jos motinos, veikiančios pagal notaro patvirtintą įgaliojimą, skirtą su nekilnojamojo turto įsigijimu ir disponavimu susijusiems veiksmams atlikti, tačiau kaip nurodė atsakovė ji nebuvo įgaliojusi jos vardu skolintis pinigų iš ieškovo ar kitų asmenų nekilnojamajam turtui įsigyti.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas priešieškinį atmetė.
LAT apeliacinės instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išaiškinimai
LAT pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismai skirtingai kvalifikavo atsakovių tarpusavio teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės atstovė nebuvo įgaliota atsakovės vardu skolintis pinigų iš ieškovo ir veikė savo vardu, t. y. konstatavo paskolos teisinių santykių buvimą tarp ieškovo ir atsakovės motinos.
Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas sprendė priešingai – nustatė atsakovės atstovavimo faktą, paskolos teisinių santykių ir prievolių atsakovei atsiradimą pagal paskolos sutartį.
Kaip pažymėjo LAT, Lietuvos Apeliacinis teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, jog notariniu įgaliojimu atsakovės motinai buvo pavesta ne tik nupirkti nekilnojamąjį turtą, bet ir sudaryti nekilnojamajam turtui įsigyti reikalingus sandorius ir susitarimus, apimančius ir paskolos sutartis.
LAT nagrinėjamu atveju nurodė, kad pagal CK 2.133 str. 1 d. vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad nagrinėjamu atveju atstovė atsakovės vardu sudarė sutartį, atskleisdama atstovavimo faktą ir neviršydama įgaliojime jai suteiktų teisių.
Teisėjų kolegija pažymėjo, jog tai, kad paskolos raštelis buvo pasirašytas ne atsakovės, o jos atstovės, ir raštelyje nėra nurodyta, kad atsakovė gavo pinigus, t.y. aplinkybė, kad rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą, nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas, nebuvo kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą ir atmesti priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia. Byloje esančios faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė įsigijo paskolos sutartyje nurodytą sklypą, o tai kaip nurodė teismai patvirtina pinigų skolinimosi poreikį ir faktą.
Atsižvelgiant į tai, šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą.
2.3. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytos turtinės žalos atlyginimo
Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-765-186/2016
Faktinės aplinkybės
Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti nuostolius atsiradusius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuomet ieškinys buvo atsiimtas.
Ieškovas nurodė, jog Kauno apylinkės teismas, tenkino atsakovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: uždrausdamas vykdyti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dalį, kuria ieškovas buvo išrinktas valdybos nariu ir sustabdydamas šiuos valdybos nario įgaliojimus. Atsižvelgiant į tai, ieškovas patyrė žalą, t.y. negalėjo eiti valdybos nario pareigų ir gauti su tuo susijusį darbo užmokestį.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino pilna apimtimi.
Lietuvos Apeliacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nurodė, jog nepaisant to, kad sprendžiant patirtų nuostolių atlyginimo klausimą viena iš būtinų sąlygų yra ieškinio atmetimas, byloje, kuri baigta neišnagrinėjus jos iš esmės, taikius laikinąsias apsaugos priemones, skolininkas taip pat gali patirti nuostolių, todėl ir tokioje byloje gali būti aktualus nuostolių atlyginimo klausimas.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija įvertinusi faktines bylos aplinkybes konstatavo, jog tuo atveju, kai šalis pareiškia ieškinį, suvokdama savo reikalavimo netikslingumą, ir tokiam ieškiniui užtikrinti prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šiuo konkrečiu atveju – sustabdyti asmens įgaliojimus juridinio asmens organo veikloje, tai vertintina kaip bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, bylos nutraukimas prilygintinas ieškinio atmetimui, todėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nuostolių atlyginimo kontekste sukelia tokias pat teisines pasekmes.
Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog, jeigu ne atsakovių ieškinio pateikimas teismui su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, už valdybos nario veiklą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu ieškovas būtų gavęs realių pajamų. Atsižvelgęs į tai ir nustatęs, kad egzistuoja priežastinis atsakovių veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos ryšys, apeliacinės instancijos teismas ieškovui iš atsakovių priteisė realias pajamas (valdybos nario užmokestį), kurias pastarasis būtų galėjęs gauti, jei nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
LEIDINIO BENDRAAUTORIAI:
Kazimieras Karpickis
Vyr. teisininkas, Praktikos grupės vadovas
Tel.: +370 5 2487467
El. p. vilnius@leadell.com
Fausta Šimonėlytė
Teisininkė
Tel.: +370 5 2487467
Mob. tel.: +370 616 16665
El. p. vilnius@leadell.com