Naujienos
Publikuotas teisininkės Gretos Vaicekauskaitės straipsnis lzinios.lt – Kriptovaliuta: ką vertėtų žinoti investuotojui
Vis populiarėjant investavimui į kriptovaliutas, daugėja norinčių greitai ir lengvai praturtėti. Viena populiariausių pasaulyje kriptovaliutų – bitkoinas (angl. bitcoin), jos atsiradimo 2009 m. momentu kainavo vos apie 0,0001 JAV dolerius, o pagal tam tikrų internetinių portalų 2017 m. spalio 11 d. duomenis, bitkoinas kainuoja 4798,52 JAV dolerio. Tuo tarpu kriptovaliuta eteriumas (angl. ethereum) – apyvartoje atsiradusi 2015 m. kainavo vos apie 2,52 JAV dolerius, 2017 m. spalio 11 d. duomenimis kainuoja 301,81 JAV dolerio.
Europos Teisingumo Teismo (ETT) 2015 m. spalio 22 d. Hedqist byloje pripažinta, kad bitkoinai nelaikomi materialia preke, sąskaita, indėliu, mokėjimu, pervedimu, prekių tiekimu ar vertybiniu popieriumi. Tradicinių valiutų keitimą į virtualiosios valiutos bitkoino vienetus ETT pripažino atlygintina paslauga, pagal savo prigimtį laikoma finansiniu sandoriu, nebūtinai atliekamu bankų ar kitų finansų įstaigų.
Vos mažuma valstybių draudžia kriptovaliutas – Ekvadoras, Bolivija, Bangladešas, Kirgizija, bet didžiojoje dalyje pasaulio valstybių kriptovaliutos nėra uždraustos ir naudojamos tiek investicijoms, tiek atsiskaitymams atlikti. Šiai dienai Lietuvoje nėra teisiškai reglamentuotas nei kriptovaliutų statusas, nei įtvirtintas teisinio reguliavimo modelis, nėra nei nustatyti reikalavimai prekybai kriptovaliuta, nei įtvirtinti vartotojų ar investuotojų apsaugos mechanizmai, tačiau kriptovaliutos Lietuvoje yra neuždraustos ir naudojamos.
Investavimu į kriptovaliutas kasdien domisi vis daugiau asmenų, tačiau kriptovaliutų teisinio reguliavimo nebuvimas lemia, kad nėra užtikrinamos vartotojų ir investuotojų teisės. Pastariesiems asmenims nėra įtvirtintų teisinių gynybos priemonių. Kriptovaliutų keityklos, prekiautojai nėra prižiūrimi, jiems nėra nustatyta pareiga atskleisti informaciją vartotojams ir investuotojams, nėra reglamentuota jų veiklos priežiūra, atsakomybė. Bet kuriuo momentu gali atsirasti asmenų, siekiančių pasipelnyti pastarąja teisinio reguliavimo spraga, ir būtent tie vartotojai bei investuotojai, kurie investuoja į kriptovaliutas, labiausiai ir nukentėtų.
Įstatymuose nėra įtvirtintų konkrečių gynybos būdų, kuriais galėtų gintis vartotojai ir investuotojai, veikiantys nereguliuojamoje kriptovaliutų rinkoje. Tiek Civiliniame kodekse, tiek Baudžiamajame kodekse nustatyti tik bendrieji pagrindai, kuriais remiantis, galima reikalauti atsakomybės už padarytą žalą, bet tokie procesai gali užtrukti iki kelių metų, o esant dideliam nukentėjusiųjų asmenų skaičiui, galimybės gauti žalos atlyginimą tampa tik teorinėmis. Teismų suformuotų precedentų dėl atsakomybės taikymo už neteisėtą kriptovaliutų prekybą šiuo metu Lietuvoje taip pat nėra.
Tuo tarpu investuojant į kitas investicines priemones yra taikoma 2004/39/ES direktyva, dar kitaip vadinama MIFID II. Direktyvos nuostatos yra įgyvendinamos ir nacionaliniu teisės aktu – Finansinių priemonių rinkų įstatyme. Minėta direktyva siekiama – apsaugoti investuotojų interesus, direktyvoje įtvirtinti apsaugos mechanizmai, užtikrina kompensacijos išmokėjimą ar patirtų nuostolių atlyginimą investuotojams, jeigu yra pažeidžiami teisės aktai. Taip pat įtvirtinta pareiga atskleisti informaciją bei rinkoje veikiančių subjektų priežiūros mechanizmas.
Deja, dėl iki šiol nesureguliuotų kriptovaliutų naudojimo aspektų, nurodyta MIDIF II direktyva investuotojams nebūtų taikoma, todėl kol nėra įtvirtintas teisinis kriptovaliutų reglamentavimas, tokie investuotojai paliekami likimo valiai, patys prisiima riziką bei atsakomybę.
Kriptovaliutų teisinio reguliavimo nebuvimu susiduriama su mokesčių mokėjimo probleminiais klausimais. ETT sprendimu Hedqist byloje, pripažinta, kad virtualių valiutų keitimas į tradicines valiutas nėra apmokestinamas PVM. Tačiau daug kas pamiršta, kad gautos pajamos iš kriptovaliutų prekybos Lietuvoje yra apmokestinamos.
Taip pat reikia nepamiršti, kad kriptovaliutos patenka į Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo taikymo ribas, todėl asmenys yra įpareigojami laikytis pastarųjų įstatymo nuostatų.
Kriptovaliutų rinka vieną dieną gali prarasti stabilumą, todėl siekiant užkirsti kelią minėtų problemų atsiradimui, turime nedelsti ir pradėti reguliuoti labiausiai rizikingas kriptovaliutų rinkos dalis. JAV jau nuo 2015 m. reguliuoja kriptovaliutų rinką. Netgi tais pačiais metais JAV teismas suformavo precedentą byloje Nevada v. Micon, kurioje pritaikė baudžiamąją atsakomybę už nelicencijuotos internetinių lošimų parduotuvės, prekiavusios bitkoinais, veiklą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad JAV kriptovaliutų teisinis reguliavimas skiriasi pagal valstijas. Pavyzdžiui, Vašingtono kriptovaliutų teisiniame reguliavime įtvirtinama kriptovaliutų sąvoka, nurodoma pareiga atskleisti vartotojams ir investuotojams informaciją apie rizikas, kriptovaliutų keitykloms nustatyti laidavimo reikalavimai, įdiegta speciali kibernetinio saugumo sistema, atliekanti duomenų patikrinimą, o pavyzdžiui, Kalifornijoje siūloma priimti nuostatą, kuri draustų užsiimti bet kokia kriptovaliutų veikla kol neturi licencijos, išskyrus išimtinius atvejus.
Kriptovaliutų teisinio reguliavimo įtvirtinimas suteiktų teisinio aiškumo, įtvirtintų gynybos priemones, būtų užtikrinamas kibernetinis saugumas, kurių šiuo metu nėra. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija viešojoje erdvėje nurodė, kad šių metų trečiąjį ketvirtį planuoja apsvarstyti kriptovaliutų teisinio sureguliavimo galimybes Lietuvoje, o Lietuvos bankas išplatino poziciją, kad „finansų rinkos dalyviai neturėtų užsiimti virtualiųjų valiutų pardavimu, neturėtų sudaryti sąlygų klientams atsiskaityti virtualiosiomis valiutomis jų išduotomis mokėjimo priemonėmis (pvz., debeto ar kredito kortelėmis ir pan.), nevykdyti jokių operacijų virtualiosiomis valiutomis, taip pat neužsiimti jų keitimo ar kita panašia veikla“, tačiau šiai dienai teisinė kriptovaliutų reguliavimo spraga išliko, kriptovaliutos liko nei reglamentuotos, nei uždraustos.
Taigi įdomu, kaip šiuo klausimu pasielgs Lietuva, jeigu siekia tapti finansinių technologijų centru Rytų Europoje, ar paseks kitų šalių, pavyzdžiui, JAV atveju, ar pavyzdžiui, uždraus kriptovaliutas, ar nieko nedarys ir lauks, kol šis klausimas bus išspręstas Europos Sąjungos mastu. Uždrausti kriptovaliutas būtų lengviausias kelias, tačiau technologijoms sparčiai žengiant į priekį ir Lietuvai pasirinkus poziciją eiti prieš technologijas, būtų sukuriamas ribotos valstybės įvaizdis, taigi galbūt geriau eiti sudėtingesniu keliu ir teisiškai reglamentuoti kriptovaliutas, kaip kad Malta, kuri planuoja paleisti bandomąjį teisinio reguliavimo modelį, vadinamoje „smėlio dėžėje“ (angl. sandbox).
Kategorijos
-
Teisininko komentaras: Atsiskaitymai grynaisiais pinigais – ką reikia žinoti?
14.10.2022LEADELL -
Palūkanos: ką svarbu aptarti sutartyje?
18.10.2021LEADELL -
Pinigų plovimo prevencija virto būdu surinkti mokesčius
23.09.2021LEADELL