Naujienos
Publikuotas straipsnis vz.lt „Smulkiems akcininkams – palankus LAT sprendimas“. Vyr. teisininko, praktikos grupės vadovo Kazimiero Karpickio komentaras
Jeigu stambus akcininkas nesušaukia akcininkų susirinkimo, o įmonė bankrutuoja ir lieka skolinga kreditoriui, smulkiems akcininkams gali tekti atlyginti žalą kreditoriams, jeigu jie laiku nesiėmė iniciatyvos sušaukti susirinkimo ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvoje Aukščiausiasis Teismas (LAT) išaiškino, kada akcininkams kyla tokia atsakomybė.
LAT priėmė įmonių mažumos akcininkams svarbią nutartį. Jeigu stambieji akcininkai nesušaukia akcininkų susirinkimo, tokia pareiga tenka smulkiems akcininkams. Jeigu pastarieji to nepadaro, jiems gali tekti iš savo kišenės kompensuoti nuostolius kreditoriams – jeigu įmonės finansinė padėtis buvo prasta, ji bankrutavo ir nusinešė kreditorių pinigus.
Daugiau kaip 10% akcijų turintis akcininkas turi sušaukti akcininkų susirinkimą ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonės finansinė padėtis prasta. Byloje įmonės bankroto administratorius pareikalavo smulkiųjų akcininkų atlyginti žalą, nes jie esą laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo savo įmonei.
Pirmosios instancijos ir apeliacinis teismas patenkino bankroto administratoriaus ieškinį.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog mažumos akcininkas įmonei esant nemokiai, be svarbios priežasties nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, mažumos akcininkas (kaip ir direktorius bei daugumos akcininkas) yra atsakingas už žalą bankrutuojančios įmonės kreditoriams.
Svarbu, ar žinojo
Kazimieras Karpickis, advokatų kontoros „Leadell Balčiūnas & Grajauskas“ teisininkas, pažymi, jog vadovaujantis šiuos sprendimu akcininkas, nežinodamas, kokia yra bendrovės finansinė padėtis, privalo inicijuoti kasmetinį susirinkimą, kad galėtų įvykdyti įstatymo nustatytą pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu paaiškėtų, kad įmonės finansinės padėtis bloga. Anot jo, tokiu būdu teisė sušaukti susirinkimą tampa pareiga.
LAT pateikė kitokį aiškinimą. Anot LAT, pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą, visų pirma, kyla vadovui, o ne akcininkui, nes vadovas geriausiai žino įmonės finansinę būklę.
„Svarbiausia, kad tokiose bylose turi būti nustatyta, kada vadovas ir kada akcininkai sužinojo ar turėjo sužinoti apie įmonės nemokumą. Tik nustačius šią datą, galima spręsti, kas ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Jei bus nustatyta, kad įmonės vadovas sužinojo apie nemokumą anksčiau už akcininką, tokiu atveju akcininkui tenka atsakomybė už trumpesnį laikotarpį nei vadovui. Jeigu bus nustatyta, kad akcininkas tokio pobūdžio informacijos nežinojo ar negalėjo žinoti, jis iš viso gali išvengti atsakomybės“, – teigia p. Karpickis. Taip pat svarbu, ar akcininkas yra aktyvus įmonėje ar jis bendrovės valdymui iš esmės neturi įtakos.
Anot LAT, negalima tvirtinti, jog visi akcininkai žino apie bendrovės finansinę padėti, jeigu nebuvo susirinkimo.
„LAT pažymi, jog nenustačius, kad akcininkas žinojo apie įmonės nemokumą, negalima jo kaltinti nesušaukus susirinkimo“, – teigia p. Karpickis.
Akcininkui pareikalavus bendrovė per 7 dienas privalo pateikti informaciją apie įmonę. Jeigu įmonė šios pareigos neatlieka, akcininkas neturi jokių galimybių susipažinti su įmonės padėtimi, todėl iš jo negalima reikalauti akcininkų susirinkimo sušaukimo ir kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos.
„LAT praktika yra palanki įmonių mažumos akcininkams, tačiau nereikia pamiršti, jog atsakomybės klausimas tiesiogiai susijęs su tuo, ar mažumos akcininkas žinojo ar galėjo žinoti apie įmonės finansinę padėtį“, – teigia p. Karpickis.