Naujienos
Publikuotas straipsnis vz.lt „Iš LAT – antras signalas dėl apsimestinių sandorių“. Vyr. teisininko, praktikos grupės vadovo Kazimiero Karpickio komentaras
Lietuvos aukščiausias teismas (LAT) priėmė antrą sprendimą, kuris griauna apsimestinius sandorius, pagal kuriuos bandoma UAB akcijas, sklypus ar butus perleisti nepasiūlius jo kitam UAB akcininkui ar NT bendrasavininkui. Tuo LAT siunčia signalą, jog apsimestiniai sandoriai nebus toleruojami.
Šį kartą LAT nusprendė, jog mainyti dalį buto su kitu asmeniu pradžioje nepasiūlius jo bendrasavininkui, negalima.
Byloje (civ. b. Nr. e3K-3-77-421/2017) buvo sprendžiama, ar bendraturtis turi teisę perleisti jam priklausančio turto dalį trečiajam asmeniui pagal mainų sutartį nepasiūlęs šios dalies bendraturčiui. Dviem bendraturčiams priklausė butas bendrąją daline nuosavybe.
„Nors byla susijusi su buto pardavimu, tačiau tokius pat mainų sandorius sudaro verslininkai, ypač dėl sklypų, kai bendrasavininkai susipyksta ir nori perleisti sklypą trečiam asmeniui“, – teigia Kazimieras Karpickis, advokatų kontoros „Leadell Balčiūnas & Grajauskas“ teisininkas.
Civilinis Kodeksas (CK) reikalauja, kad bendrasavininkas raštu praneštų kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ir kartu nurodytų kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda.
Pasak LAT, sudarant mainų sutartį ir prieš tai nepasiūlius turto dalies įsigyti kitam bendraturčiui, piktnaudžiaujama teise ir pažeidžiama „prioritetinė <…> daiktinė teisė – pirmenybės teisė įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo objekto dalį“.
Ir dėl UAB akcijų
Pernai metų pabaigoje LAT priėmė panašų sprendimą ir dėl UAB akcijų perleidimo. Akcinių bendrovių įstatyme (47 str.) įtvirtina pirmenybė parduodamas UAB akcijas įsigyti kitiems UAB akcininkams. Tačiau pareigos akcijas visų pirma pasiūlyti kitiems bendrovės akcininkams nėra, jeigu akcijos yra perleidžiamos tretiesiems asmenims ne pagal pirkimo-pardavimo sandorį, o, pavyzdžiui, jas padovanojant.
Vienas iš akcininkų užginčijo tokį dovanojimo sandorį (LAT byla Nr. 3K-3-465-686/2016). Jis tvirtino, jog dovanojimo sandoris buvo apsimestinis.
Esą asmuo, kuriam buvo padovanotos akcijos, nėra artimas jas dovanojusiam akcininkui, todėl nebuvo prasmės jas dovanoti. LAT paaiškino, jog tuomet, kai akcijos dovanojamos artimais ryšiais nesusijusiam asmeniui ir yra pagrindo įtarti, kad dovanotojas visgi gavo atlygį už akcijas, akcijų dovanojimo sandoris yra pripažintinas apsimestiniu ir negaliojančiu.
„Tokių akcijų dovanojimo sandorius verslininkai sudaro dažnai. Suprantama, kad jie sudaromi siekiant apeiti pareigą pasiūlyti akcijas įsigyti kitiems akcininkams“, – teigia p. Karpickis. – Iš esmės aukščiau nurodyta teismų praktika siunčia labai aiškų signalą, kad tokio pobūdžio schemos, kai akcijos ar turtas perleidžiamas apeinant pirmenybės teisės institutą, nėra toleruotinos ir bus griaunamos teismų.“
Anot jo, Akcinių bendrovių įstatymo 47 str. 9 dalis leidžia įmonės įstatuose įtvirtinti kitokią akcijų pardavimo tvarką. Tokiu būdu galima išvengti prievolės akcijas visų pirma siūlyti kitiems UAB akcininkams.
-
Paroda „Pasaulio tylos kaina“
25.09.2024 -
Teisininko komentaras: Ką daryti, jei jūsų sklype yra klaidingai įregistruota miško žemė?
07.08.2024 -
Efektyvesnės kovos su pinigų plovimu siekis sukuria naujus reikalavimus verslui
26.04.2024
Susijusios naujienos
Prenumeruoti LEADELL naujienlaiškį
