Naujienos
Publikuotas advokatės Linos Balčiūnės straipsnis lzinios.lt – Nauja prievolė juridiniams asmenims, kurios vykdymui verta iš anksto pasirengti
2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimai, įtvirtinantys reikalavimą juridiniams asmenims nustatyti ir Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (toliau – JADIS) registruoti informaciją apie juridinių asmenų galutinius naudos gavėjus.
Iš karto būtina pasakyti, kad nepaisant to, kad Įstatymas nustato pareigą registruoti galutinius naudos gavėjus jau nuo 2019 m. sausio 1 d., tačiau faktiškai ši pareiga atsiras tik nuo atitinkamų JADIS sistemų pakeitimo. Nuostatų pakeitimų ir sistemos atnaujinimą tikimasi užbaigti iki 2020 m.
Tačiau pasyviai laukti nepatartina. Iki pilno sistemos funkcionavimo pradžios likęs laikas – puiki galimybė iš anksto pradėti rinkti įstatymo reikalaujamus duomenis ir pasirengti juos pateikti JADIS tvarkytojui, kad išvengti vėlesnio sankcijų taikymo. O jos šiuo atveju pakankamai įspūdingos – Įstatymo nustatytų reikalavimų pažeidimas asmenims užtraukia baudą nuo 500 EUR iki 1 800 EUR, o juridinių asmenų vadovams – nuo 2 000 EUR iki 3 500 EUR. Padaryti pakartotinai, šie nusižengimai užtraukia baudą asmenims nuo 1 500 EUR iki 5 200 EUR, o juridinių asmenų vadovams – nuo 3 500 EUR iki 5 800 EUR. Be to, gali kilti papildomų nepatogų ir atsirasti kitų suvaržymų, pavyzdžiui, tam tikrais atvejais aukščiau aptartos pareigos netinkamas vykdymas gali lemti konkretaus juridinio asmens įrašymą į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą, šios aplinkybės galės tapti pagrindu pašalinti asmenį iš viešųjų pirkimų procedūrų. Taip pat, notarai turės teisę atsisakyti tvirtinti sandorius, jei viena iš sandorio šalių yra asmuo, nepateikęs Juridinio asmens registro tvarkytojui duomenų apie galutinius naudos gavėjus. O tuo atveju, jei atsakingos institucijos įžvelgs ir įrodys ryšį tarp aukščiau nurodytos informacijos ir realių pinigų plovimo atvejų, gali iškilti ir baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimas.
Toliau trumpai aptarsime, kokią konkrečiai informaciją juridiniai asmenys turi rinkti ir teikti.
Kas yra „galutinis naudos gavėjas“? Juridiniame asmenyje galutiniu naudos gavėju laikomi: 1) fiziniai asmenys, kurie: tiesiogiai turi daugiau negu 25 % akcijų ar nuosavybės dalį juridiniame asmenyje, t. y. tiesioginiai savininkai; arba kontroliuoja juridinį asmenį, kuris turi daugiau negu 25 % akcijų ar nuosavybės dalį juridiniame asmenyje, t. y. netiesioginiai savininkai; arba kontroliuoja juridinį asmenį kitais būdais, išskyrus akcines bendroves, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, kuriose taikomi Europos Sąjungos teisės aktus atitinkantys reikalavimai atskleisti informaciją apie savo veiklą, arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai; 2) Vyresnysis vadovas, jeigu, išnaudojus visas tapatybės nustatymo priemones, galutinio naudos gavėjo (fizinio asmens) nustatyti nepavyksta arba jeigu kyla abejonių, kad nustatytas asmuo tikrai yra galutinis naudos gavėjas. Vyresnysis vadovas – tai aukščiausio lygio darbuotojas (angl. senior management), turintis pakankamai galių priimti sprendimus visos įstaigos mastu.
Kokią konkrečiai informaciją reikės pateikti? Juridiniai asmenys privalo kaupti šią informaciją apie galutinius naudos gavėjus: vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gyvenamoji vieta, juridiniame asmenyje turimos nuosavybės teisės ir jų apimtis (akcijų skaičius procentais, balsavimo teisių skaičius procentais) arba kitokios kontrolės teisės (pvz., asmuo yra valdybos pirmininkas, valdybos narys, vadovas, vyresnysis vadovas, kitos pareigos, perleistų balsavimo teisių skaičius procentais).
Iš pažiūros viskas pakankamai paprasta, tačiau teisininkai jau dabar, dar net nepradėjus pilnai funkcionuoti pačiai JADIS sistemai (tiksliau, jos pakeitimams), gali prognozuoti, kokios pagrindinės problemos kils įgyvendinant reikalavimus dėl naudos gavėjų tapatybės išviešinimo.
Pirmiausia ir ko gero didžiausia problema šiuo atveju yra vadinamosios lengvatinio apmokestinimo įmonės (vadinamieji „ofšorai“). Nors pačios tokios įmonės yra įsteigtos ne Europos Sąjungoje, todėl Direktyvos reikalavimai joms netaikomi, tačiau problemos prasideda tada, kuomet Europos Sąjungos jurisdikcijoje veikiančių juridinių asmenų akcininkai (akcininkų akcininkai ir t. t.) yra tokios įmonės, – tuomet iškyla realių ir konkrečių sunkumų renkant informaciją, kurią privaloma pateikti JADIS tvarkytojui. Kita potenciali problema yra tai, kad įvykus duomenų pasikeitimui, ne vėliau kaip per 10 (dešimt) dienų atitinkama atnaujinta informacija turi būti pateikta JADIS tvarkytojui, o be atititinkamos papildomos kontrolės toks terminas ne visais atvejais yra pakankamas įvykti informacijos mainams – tai, pirmiausia, priklauso nuo tinkamai sukoordinuotų ir tinkamai teisiškai apibrėžtų informacijos sklaidos procesų įmonių grupės viduje. Juk neretai įmonių grupės sudarytos iš daugybės segmentų, ir apatinėje grandyje esanti įmonė gali turėti labai ribotą prieigą prie informacijos apie aukščiausioje grandyje esančios įmonės naudos gavėjus.
Apibendrinant, aukščiau nurodytų sankcijų ir kitų galinčių kilti papildomų nepatogumų pobūdis – labai aiški ir nedviprasmiška paskata į pareigą išviešinti naudos gavėjų tapatybę pažvelgti ne formaliai, o atidžiai ir detaliai bei profesionaliai pasirengti artėjantiems 2020 m.
Lina Balčiūnė
LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontoros advokatė, Praktikos grupės vadovė
Kategorijos
Prenumeruoti LEADELL naujienlaiškį
