Naujienos
Teisės naujienų apžvalga 2022 m. gegužė
I. TEISĖS NAUJIENŲ APŽVALGA
1.1 Nuo 2022-05-01 įsigaliojo BPK 106 str. ir ANK 666 str. pakeitimai – Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta dėl to, jog padaryta veika neturi nusižengimo požymių, advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, išlaidos paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
Pagal Teisingumo ministerijos parengta tvarką, patirtos išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas bus atlyginamos įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo asmeniui iš valstybės ar savivaldybės yra priteistos advokato išlaidos. Asmuo, kurio naudai priteistos išlaidos su prašymu turės kreiptis į instituciją, kuri pradėjo baudžiamąjį ar administracinį procesą. Teismo priteistas lėšas institucija turės išmokėti asmeniui per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos.
1.2. Finansų ministerija 2022-05-26 pristatė visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektą, siūloma keisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą.
Pagal Finansų ministerijos pateiktą pasiūlymą naujasis NT mokestis būtų taikomas visiems tokio turto savininkams. Iki šiol šį mokestį mokėdavo tik tie, kurių bendra NT vertė viršydavo 150 tūkst. eurų. Naujoji tvarka, apmokestinanti kiekvieną NT vienetą, leistų nustatyti, kuriai savivaldybei turėtų atitekti nuo konkretaus objekto mokami mokesčiai. Nekilnojamo turto mokesčio Įstatyme siūlomi nustatyti mokesčio tarifų intervalai gyventojų NT:
-0,1 – 1 proc. ribose,
– 0,1 – 3 proc. ribose, jeigu toks turtas naudojamas ūkinėje komercinėje veikloje.
1.3. Nuo 2022-06-01 įsigaliojo pakeistos CK 2.137, 2.138, 2.138-1, 2.143, 2.144, 2.145, 2.146, 2.148, 2.178, 2.181 ir 2.184 str. Buvo pakeista Įgaliojimo sąvoka ir kitos su įgaliojimu susijusios nuostatos, jog Įgaliojimas gali būti sudaromas ir informacinių technologijų priemonėmis.
1.4. Nuo 2022-05-22 įsigaliojo tris konstitucijos pataisos 1) Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis ne jaunesnis eni 21 m. 2) Merai renkami tiesiogiai. 3) Jei asmuo už Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą buvo pašalinta iš užimamų pareigų gali uimti pareigas su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu ne anksčiau nei po 10 m. nuo to, kad buvo priimtas sprendimas pašalinti asmenį.
II. TEISMŲ PRAKTIKOS APŽVALGA
2.1. LAT 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2022 išsprendė klausimą dėl teisinių paslaugų sutarties kai susitariama dėl sėkmės mokesčio.
Ieškovas (advokato padėjėjas) prašė priteisti iš atsakovės 54 542,92 Eur atlyginimą už suteiktas teisines paslaugas, kurias teikė devynerius metus nuo 2007 iki 2016. Pirmos ir antros instancijos Teismai nustatė, kad ginčo šalys teisinių paslaugų sutartimi susitarė dėl sėkmės mokesčio ir ieškinį tenkino. Teisėjų kolegija nusprendė, kad 54 542,92 Eur sėkmės mokestis, sudarantis 20 proc. gautos atsakovės finansinės naudos, atsižvelgiant į teisinių paslaugų teikimo mastą ir teiktų teisnių paslaugų laikotarpį, teiktų paslaugų pobūdį, laikytinas protingu ir sąžiningu. LAT išaiškino, kad sėkmės mokesčio dydį ieškovas pasiūlė pats, kitų alternatyvų nesiūlė, neinformavo apie vidutinį užmokesčio dydį panašaus pobūdžio bylose, nebuvo derybų dėl mokėjimo už teisines paslaugas; sutartis nebuvo individualiai ir laisvai aptarta. Šių atsakovės nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino. LAT panaikino apygardos teismo sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.
2.2. LAT 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-1075/2022 sprendė klausimą dėl žemės savininko sutikimo nustatant specialias žemės naudojimo sąlygas.
LAT išaiškino, kad SŽNSĮ 7 straipsnio 3 dalis įtvirtina atvejus, kai įstatyme nurodyta teritorija gali būti nustatyta be žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo, t. y. sutikimas yra neprivalomas. Tačiau šie atvejai yra išimtiniai, jie yra išsamiai apibrėžti įstatymu ir taikomi tik tada, kai įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą. SŽNSĮ 9 straipsnio 3 dalis nustato dar vieną specialų atvejį, kai sutikimas nėra reikalingas: jeigu, formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), šiame įstatyme nurodytos teritorijos, į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), formuojamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. LAT išaiškino, kad žemės savininkui už žemės savininko teisių ribojimą turi būti kompensuojama visais atvejais, net ir tuo atveju, kai įstatyme nurodytai teritorijai nustatyti žemės savininko sutikimas nereikalingas
2.3. LAT 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi Nr. e3K-3-136-916/2022 pasisakė dėl įpareigojimo parduoti valstybinį žemės sklypą.
Ieškovas prašė įpareigoti NŽT lengvatine tvarka – be aukciono parduoti žemės sklypą, kaip šiame sklype stovinčio statinio savininkui. Pirmos ir antros instancijos teismai, nustatę, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis ir ginčo žemės sklype esantis statinys tiek pastato įsigijimo metu turėjo, tiek šiuo metu turi apibrėžtą naudojimosi paskirtį ir šiuo metu yra naudojamas pagal jo paskirtį, ieškinį tenkino ir įpareigojo NŽT sudaryti valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį. Bylai pasiekus kasacinę instanciją LAT išaiškino, kad ieškovas neįrodė, jog pastatas negalėtų būti tinkamai eksploatuojamas nuosavybės teise neįsigijus valstybinės žemės sklypo, ant kurio jis stovi. Teisėjų sprendė, kad ieškovas neįrodė, statinio eksploatacijai pagal tikslinę paskirtį, nustatyto servituto apimtimi, būtinas žemės sklypo įsigijimas iš valstybės.
2.4. LAT 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi Nr. e3K-3-143-469/2022 LAT sprendė klausimą dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių privalomojo sveikatos draudimo galiojimą, kai asmuo laiku nesumoka privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir atitinkamu laikotarpiu pasinaudoja sveikatos priežiūros paslaugomis.
Ieškovė – ligonių kasa kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1727,88 Eur žalos atlyginimo. Atsakovei buvo suteiktos ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Atsakovė nebuvo drausta ir nebuvo įgijusi apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, todėl jai atsirado pareiga sumokėti už jai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Teismas ieškovės ieškinį tenkino.
LAT išaiškino, kad kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų, pagal kuriuos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, turi paisyti teisės viršenybės, proporcingumo, gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektų veiksmai turi sudaryti palankias sąlygas įstatymų nustatytiems tikslams pasiekti. Byloje nebuvo nustatyta, kad Ieškovė atsakovei būtų siuntusi pranešimus ar įspėjimus dėl pareigos mokėti draudimo įmoką ir jos nevykdymo padarinių. Ieškinys dėl sveikatos paslaugų išlaidų išieškojimo atsakovei pareikštas praėjus daugiau nei metams po skolos atsiradimo ir sumokėjimo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamų santykių specifiką, jiems taikytino teisinio reglamentavimo sudėtingumą, aptartas ieškovės ir kitų už sveikatos draudimo sistemą atsakingų valstybės institucijų elgesys vertintinas kaip neatitinkantis taikytinų principų ir suponuojantis kreditoriaus – valstybės kaltę. LAT nenustačius atsakovės byloje nenustatyta atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės kreditoriaus – teritorinės ligonių kasos ieškinį buvo atmestas.
Teisės naujienų apžvalgą parengė Tadas Puzinas, advokato podėjėjas, LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontora
Kategorijos
Prenumeruoti LEADELL naujienlaiškį
