Naujienos
Teisininko komentaras: Juridinių asmenų nemokumo įstatymo galiojimas – ar išaugo bankroto bylų skaičius?
Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Juridinių asmenų nemokumo įstatymą (JANĮ) bei pastarajam, didžiąją dalimi įsigaliojus 2020 m. sausio 1 d., tarp teisininkų bei kitų asmenų, kuriems pakitęs reglamentavimas daro įtaką, kilo sujudimas, baiminantis, jog įstatymų leidėjui išplėtus nemokumo sąvoką, bankroto bylos bus inicijuojamos prieš mokius juridinius asmenis bei nepavyks sumažinti nemokumo bylų skaičiaus, buvo manoma, jog nemokumo bylų skaičius gali smarkiai išaugti.
JANĮ numato, jog nemokiu laikomas asmuo, kuris laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Atsižvelgiant į JANĮ įtvirtintą juridinio asmens nemokumo apibrėžimą, buvo manoma, jog kreditoriai ims inicijuoti nemokumo bylas prieš juridinius asmenis, kurie neženkliai praleido prievolės įvykdymo terminus, kadangi formaliai, juridinis asmuo laiku nėra įvykdęs prisiimtos prievolės bei šiuo aspektu atitinka nemokumo sąvokos apibrėžimą todėl darytina išvada, kad tokiam juridiniam asmeniui gali būti keliama bankroto byla.
Šiai dienai, galiojant naujajam juridinių asmenų nemokumo reglamentavimui, kyla poreikis nustatyti ar teisininkų pateiktos išvados bei svarstymai, jog išplėtus nemokumo sąvokos apimtį, bankroto bylų skaičius išaugs, pasitvirtino.
Būtina pabrėžti, jog 2020-03-16 Lietuvos Respublikoje įsigaliojo Vyriausybės nutarimas dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo, o 2020-04-25 įsigaliojo Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas. Pritaikyti apribojimai bei pasaulinė pandemija neabejotinai padarė įtaką nemokumo bylų skaičiui, todėl šiame straipsnyje bus vertinamas tik pirmasis šių metų ketvirtis.
Remiantis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (AVNT) duomenimis, per 1-ąjį 2019 m. ketvirtį bankroto procesai buvo pradėti 398 įmonėms, kai tuo tarpu per analogišką laikotarpį šiais metais, bankroto procesai pradėti 295 įmonėms. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, bankroto procesų skaičius, lyginant 2019 m. ir 2020 m. pirmuosius ketvirčius, sumažėjo net 25,6 proc.
Kaip jau minėta, sumažėjusiam bankroto bylų skaičiui poveikį turėjo globalinė koronaviruso pandemija, tačiau pozityviai nuteikia aplinkybė, jog kreditoriai nepradėjo masiškai teikti pareiškimų dėl nemokumo bylų iškėlimo įmonėms, susiduriančioms su laikinais vėlavimais įvykdyti finansines prievoles.
Kadangi buvo išvengta masinio nemokumo bylų inicijavimo bumo, pradėjo formuotis teismų praktika įmonių mokumo vertinimo klausimais. Nors JANĮ galioja jau kurį laiką, tačiau teismų praktikai „nusistovėti“ reikia ilgesnio laiko tarpo. Atsižvelgiant į šiai dienai priimtas nutartis nemokumo bylose, galime pastebėti tendenciją, kad teismas formuoja praktiką ta linkme, jog nemokumo būsenai konstatuoti būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) juridinio asmens negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę:
„Įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtini du elementai: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Darytina išvada, kad klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1161-781/2020).
Remiantis tokia formuojama praktika, galima daryti išvadą, jog teismai linkę aiškinti JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nemokumo sąvoką ne kaip alternatyvią nuostatą, jog nemokumas yra tuomet kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę, o kaip kumuliatyvias, t. y., jog būtina nustatyti tiek pradelstas turtines prievoles, tiek įsipareigojimus, viršijančius juridinio asmens turto vertę.
Apibendrinant, galime pasidžiaugti, jog įsigaliojus naujajam juridinių asmenų nemokumo reglamentavimui nebuvo pradėtos masiškai inicijuoti bankroto bylos. Suprantama, kad vertinamas laikotarpis, šiai dienai, dar yra ganėtinai trumpas, ypač turint omenyje globalinę situaciją, kuri smarkiai paveikė didžiąją dalį verslo, tačiau galime pasidžiaugti šiandien esančiais teigiamais pokyčiais, leidžiančiais palaipsniui formuotis teismų praktikai.
Tomas Karpičius
Teisininkas
Tel. +370 5 2487467
El. paštas tomas.karpicius@leadell.com
Kategorijos
Prenumeruoti LEADELL naujienlaiškį
