Naujienos
Publikuotas advokatės Linos Balčiūnės straipsnis lzinios.lt – Griežtėja atsakomybė ir paprastėja įrodinėjimas nesąžiningos konkurencijos srityje
GRIEŽTĖJA ATSAKOMYBĖ IR PAPRASTĖJA ĮRODINĖJIMAS NESĄŽININGOS KONKURENCIJOS SRITYJE
Informacijai tampant vis paklausesne preke ir vis labiau saugoma vertybe, teismus pasiekia vis daugiau bylų, susijusių su nesąžiningos konkurencijos veiksmais (įskaitant komercinės paslapties atskleidimą) padarytos žalos atlyginimu.
2018 m. spalio 25 d. nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi vieną iš tokių bylų, suformulavo kelias visiems žemesnės instancijos teismams privalomomis tapusias taisykles, kurias verta paanalizuoti išsamiau.
Pirmiausia, LAT pasisakė dėl laikotarpio, už kurį gali būti atlyginama žala, padaryta nesąžiningos konkurencijos veiksmais. Pabrėždamas, kad draudimas naudoti, perduoti, skelbti kito ūkio subjekto komercinę paslaptį be šio subjekto sutikimo, taip pat gauti tokią informaciją iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą kitam subjektui, neabejotinai yra vienas iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų, LAT nurodė, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 str. 4 d. nuostata, kurioje įtvirtintas įpareigojimas asmenims neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti nepraėjus vieneriems metams nuo darbo ar kitų sutartinių teisinių santykių pasibaigimo (arba ilgesnį laikotarpį, jei toks nustatytas sutartyje) savaime nereiškia, kad pasibaigus šiam laikotarpiui, tolimesnis komercinės paslapties naudojimas jau tampa teisėtu; t.y. laikotarpis, už kurį galima prisiteisti žalą, gali būti ženkliai ilgesnis nei aukščiau nurodytas vienerių metų (ar kitas šalių sutartyje nustatytas) terminas. Kitaip tariant, tuo atveju, kai komercinę paslaptį sudaranti informacija yra išviešinama iš karto po darbo ar kitų teisinių santykių nutraukimo ir naudojama neterminuotą laiką, žalos atlyginimą galima prisiteisti už visą šį laikotarpį (žinoma, įrodžius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas bei tai, kad išviešinta informacija atitinka komercinės paslapties kriterijus (slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos šiai informacijai išsaugoti)).
Antra, byloje LAT išsamiai pasisakė dėl nukentėjusiam asmeniui nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos apskaičiavimo būdo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp bylos šalių. Byloje kilo ginčas, koks yra atsakovės gautos naudos dydis: ar tai yra grynasis pelnas, gaunamas iš pajamų atėmus ūkinės veiklos metu patirtų sąnaudų vertę, ar tai yra jos bendrasis pelnas, gautas iš neteisėto komercinės paslapties panaudojimo. Teismas, nors ir pripažindamas tai, kad iš neteisėtų veiksmų gauta nauda – tai dėl neteisėtų veiksmų atsiradęs faktinis pažeidėjo turtinės padėties pagerėjimas, kuris nebūtinai gali sutapti su grynuoju pelnu, sutiko ir su tuo, kad ieškovas objektyviai turi ribotas galimybes įrodyti, kokia dalis atsakovo bendrojo pelno yra gauta būtent dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų (įskaitant komercinės paslapties atskleidimą), todėl suformulavo tokią įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę: ieškovui, reiškiančiam reikalavimą priteisti neteisėtai komercine paslaptimi pasinaudojusio asmens neteisėtai gautą naudą, tenka pareiga įrodyti tik atsakovo gautą bendrąjį pelną, o tuomet jau atsakovas, nesutikdamas su reiškiamu reikalavimu, turi pareigą įrodinėti, kad jo gautas pelnas ar jo dalis yra teisėti.
Apibendrinant, taip formuojama LAT praktika yra ir gera, ir bloga naujiena verslui, nes, viena vertus, išplečia komercinę paslaptį sudarančios informacijos apsaugos laikotarpį ir ribas, bet, kita vertus, ir įpareigoja ypatingai atsargiai vertinti informacijos, kurią „atsinešė“ iš kitos įmonės atėjęs darbuotojas ar verslo partneris, panaudojimo savo veikloje galimybes.
Lina Balčiūnė
LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontoros advokatė, Praktikos grupės vadovė
Kategorijos
Prenumeruoti LEADELL naujienlaiškį
